Mokyklos rekvizitai

Klaipėdos r. Vėžaičių pagrindinė mokykla
Kodas 191793430
Gargždų g. 28, Vėžaičiai, Klaipėdos r. sav.
Mob.: 8 640 79107,
8 640 59414
El. paštas vezaiciumokykla@gmail.com
Duomenys kopijuojami ir saugomi juridinių asmenų registre

Pamokų laikas

1. 8:00 - 8:45
2. 8:55 - 9:40
3. 10:00 - 10:45
4. 11:15 - 12:00
5. 12:10 - 12:55
6. 13:05 - 13:50
7. 14:00 - 14:45
8. 14:50 - 15:35

 

2020 liepos mėn.
P A T K P Š S
« Bir    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  

4-okų pažymėjimų teikimas

img_0540 kotryna-6m img_0599 img_0537 oveja-6m img_0584 img_0607 img_0534 img_0628 img_0525 img_0782 img_0640 img_0669 img_0718 img_0618 img_0576 img_0752 img_0767 img_0755 img_0614 img_0647 img_0620 img_0593 tomas-6m img_0748 img_0779 img_0522 img_0246 img_0563 img_0595 domas-6m erikas-6m akvile-6m julija-6m img_0772 img_0747 img_0530 img_0775 domas-7m img_0761 erildas-6m img_0730 kamile-6m img_0745 img_0592 img_0711 img_0624 enrika-6m guste-6m img_0677 img_0550 img_0389 img_0701 img_0690

Kaziukas

img_0084 img_9787 img_0092 20200226_123143 img_9762 img_0064 img_0069 img_0009 img_0081 img_9833 img_0019 img_0017 img_0023 20200226_121709 img_0006 img_0016 img_9828 img_0070 img_0037 img_9856 img_0034 img_0001 img_0042 img_9826 img_9811 img_0107 received_497957871158932 received_249887066014254 img_0054 img_0099 img_0090 img_9726 img_0026 img_9774 img_9784 img_2914 img_0061 img_9759 img_9819 img_9770 20200227_140559 img_0076 img_2911 img_9724 img_9858 img_0110 img_0013 img_9800 img_0087 img_9767 img_9815 img_0030 20200227_135522 img_2910 img_2916 img_9779 img_0073 img_0052 img_0093 img_9849 img_0044 img_9763 img_0010

Sustok, akimirka …

img_8332 img_8321 img_8454 img_8373 img_8414 img_8490 img_8573 img_8622 img_8561 img_8491 img_8584 img_8431 20191218_140242 img_8325 20191218_130213 img_8477 img_8355 img_8475 img_8341 img_8594 img_8344 img_8480 img_8365 img_8408 img_8385 img_8382 img_8585 img_8489 img_8421 img_641 img_8393 img_8589 img_8476 img_8430 img_8353 img_8441 img_8383 img_8488 img_8581 img_8376 img_8614 img_8366 20191218_134437 img_8481 img_8448 img_8575 img_8399 img_8591 img_8625 img_8619 img_8368 img_8566 img_8456 img_8626 img_8397 img_8326 img_8610 img_8443 img_8599 img_8603 img_8630 img_8429 img_8486

Istorija

Vėžaičiai – sena gyvenvietė, istoriniuose šaltiniuose minima XVI a.

Miestelis įsikūręs 5 km į rytus nuo Gargždų, prie autostrados Klaipėda–Vilnius. Jo kraštovaizdį paįvairina pratekančių Minijos intakų – Skinijos ir Gerdaujos upelių vingiai.

Vėžaičių kaimo, XVIII a. pabaigoje tapusi bažnytkaimiu, istorija neatsiejama nuo Vėžaičių dvaro, kuris nulėmė ir visos gyvenvietės augimą. Dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo XVIII a. pr.. 1755 m. jis perėjo Volmerių nuosavybėn. Už nuopelnus valstybės dvaro savininku tapo Kazimieras Volmeris.

K. Volmeris 1784 m. pastatė dailią medinę šv. Kazimiero Išpažinėjo bažnyčią, o jo sūnus Leonardas įtaisė altorius ir varpus. Volmerių dinastija Vėžaičių dvarą išlaikė iki XX a. 4 dešimtmečio vidurio. Iki šiol yra išlikę dvaro pastatų.

Nepriklausomybės metais Vėžaičiai priklausė Gargždų valsčiui. Buvo mokykla, paštas, 3 krautuvės. Dvaro sodyboje plytėjo gražiai tvarkomas, retų augalų parkas su dailiais liepteliais per vingiuojančią parku Skiniją.

Šiandien Vėžaičių miestelis – seniūnijos centras. Čia gyvena 1825 gyventojai. Restauruotose buvusio dvaro arklidėse įsikūrę kultūros namai, kuriuose veikia dailės darbų parodos, šiuolaikinių šokių kolektyvas ,,Karuselė“, vyksta jaunimo diskotekos. Miestelyje yra pagrindinė mokykla, medicinos ambulatorija, paštas.

Feodalizmo laikotarpis - Feodalizmo laikotarpiu Vėžaičių kaimo gyventojams nebuvo galimybės savo vaikų mokyti mokyklose, nes jų arti nebuvo. Be to, visi Vėžaičių kaimo gyventojai buvo grafų Volmerių dvaro baudžiauninkai ir apie bet kokį vaikų mokymą negalėjo net svajoti (didikų dvaras istoriniuose šaltiniuose jau minimas 1567 m).

Artimiausia parapijinė mokykla buvo įsteigta 1804 m. Gargžduose, už 5 km  nuo Vėžaičių. Tais metais joje mokėsi tik 9 mokiniai, todėl nėra prasmės manyti, kad bent vienas baudžiauninko vaikas iš Vėžaičių būtų ją lankęs.

Artimiausia gimnazija nuo 1793 m. ėmė veikti Telšiuose (triklasė). Vėliau ši triklasė buvo išplėsta iki 6 klasių ir teisiškai sulyginta su gimnazijomis.

Vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje buvo Vilniaus akademija, įsteigta 1579 m. Vilniaus jėzuitų kolegijos pagrindu (panaikinus jėzuitų ordiną, 1773 m. perėjo valstybės žinion, Edukacinė komisija akademiją perorganizavo ir 1781 m. pavadino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiąja mokykla).

Rietave (30 km. nuo Vėžaičių) 1859 m.buvo įsteigta agronomijos mokykla (veikė iki 1863 m.)

Ilgi nuotoliai, baudžiavinės sąlygos leidžia manyti, kad nė vienas vėžaitiškis nelankė feodalizmo laikotarpiu aukščiau minėtų mokyklų.

Daraktorinė mokykla - Mažai tepasikeitė valstiečių padėtis ir po baudžiavos panaikinimo. Nesusidarė palankios sąlygos iki 1818 m. jų vaikams lankyti mokyklų, nors 1865 m. Gargžduose ir buvo įsteigta carinė valdinė pr. mokykla. Visi dalykai joje buvo dėstomi rusų kalba. Lietuvių liaudis priešinosi carinei nacionalinei politikai, neleido vaikų į valdines mokyklas. Valstiečiai organizavo slaptas mokyklas, kuriose vaikai buvo mokomi skaityti ir rašyti lietuvių kalba. Jose mokė vadinamieji daraktoriai. Caro valdžia įvairiais būdais persekiojo slaptą vaikų mokymą, baudė daraktorius ir vaikų tėvus.

Vėžaičių apylinkės gyventojai pasisamdydavo vaikų mokymui savamokslę Vaitkutę Petronėlę. Dar būdama gyva (mirė 1964 m.) Vaitkutė P. pasakojo:

“Susirinkdavo vėlai rudenį ar žiemą vieno kaimo vaikai į didelę pirkią, susėsdavo aplink didelį stalą ir mokydavosi skaityti, rašyti, skaičiuoti. Skaityti mokiausi iš maldaknygės”.

Toliau Vaitkutė P. pasakojo, jog turėdavo padaryti rašomąją lentą, ant kurios dažnai tekdavo rašyti kalkių ar gipso gabalėliu, nes kreidos ne visada pasisekdavo gauti. Mokydavo ištisą dieną, kol pradėdavo temti. Neturėjo ji jokių metodinių žinių, programų, žurnalų. Vienintelis patarėjas buvęs parapijos kunigas. Sunku jai buvę dirbti. Beveik kiekvienais metais ji mokydavo vis kitame kaime. Jai teko mokyti Ežaičių, Nausodžio, Vėžaičių, Baltikalnio, Girininkų ir kt. kaimų vaikus. Jei kaime vienas valstietis neturėdavo didesnio laisvo kambario „mokyklai“, tai „mokytoja“ su visais mokiniais kiekvieną savaitę persikraustydavo vis į naujas patalpas.

Šiek tiek pasimokę šitokioje mokykloje, jos mokiniai išsiskirstydavo įvairiais keliais: turtingesni toliau mokydavosi Gargžduose, Ankopčio pr. mokykloje (ji buvo už 7 km. Nuo Vėžaičių 1909 m. lapkričio 1 d.) kiti pasitenkindavo gautuoju mokslu ir dirbdavo žemę.

Po 1905 –1907 m. revoliucijos caro valdžia buvo priversta patenkinti liaudies reikalavimus: leisti pradinėse mokyklose mokyti gimtąja kalba, panaikinti draudimą mokiniams kalbėti tarpusavyje gimtąja kalba, panaikinti bausmes už slaptą vaikų mokymą.

Buvusio Ankopčio pr. mokyklos mokinė ir namo, kurioje veikė 1909-1914 m. minėtoji mokykla, savininko Lengvino Jono dukra Lengvinaitė M. (dabar Lelutienė) pasakojo, kad 1911 m. juos mokė mokytojas Kalininas Michailas Lavrentjevičius ir 1912 m. Piontkovskis Vasilijus Nikolajevičius. Nei vienas iš jų nemokėjo lietuviškai, todėl visus dalykus mokykloje mokę rusiškai. Nesusikalbėję jie su vaikais, todėl jai tekdavę pabūti „ vertėja “. Tokia padėtis šioje mokykloje buvo iki I pasaulinio karo. Karo metu ji neveikė. Tada vaikai daugiausia ir buvo mokomi Vaitkutės P. pagalba, kad 1918 m. Vėžaičiuose buvo įsteigta pr. mokykla.

Panaši padėtis buvo ir Gargždų pr. mokykloje. Apie tai pasakojo buvusi Vaitkutės P. mokinė Vėžaičių kaimo gyventoja Rumbutytė Aleksandra, kuri iki I pasaulinio karo 1913 m. mokėsi Gargždų pr. mokykloje.

Buvo panaudotas daraktorės P. Vaitkutės pasakojimas, užrašytas 1964 m. Skyrių paruošė mokytoja A.Urbanavičiūtė.

Lankutis Lauras -

Nuo 1920 m. Vėžaičiuose ėmė veikti keturių skyrių pr. mokykla. Padidėjo ir mokinių skaičius. Tačiau patalpos iki 1923 m. tebuvo tos pačios. 1923 m. buvo išnuomotos kitos patalpos to paties grafo Volmerio kumetyne. Jos nebuvo geresnės už ankstyvesnę klasę, bet jose galėjo veikti du komplektai (nuo 1923 m. ėmė veikti du komplektai ir dirbo du mokytojai).

Iš esamų byloje raštų matyti, kad iki 1922 m. mokykla dirbo tikrai blogomis sąlygomis. Mokinių kasmet būdavo apie 80, suoluose sėdimų vietų apie 40, šiokių tokių knygų 17 egz., gaublys ir metras (pagrindas – 1922.II.13 priėmimo aktas). Nebuvo iki 1923.IX. prie mokyklos išviečių. Blogai mokykla buvo aprūpinama malkomis, laiku neatliekamas remontas, ilgai nepaskiriamas antras mokytojas. Buvo atvejų, kai, prasidėjus žiemos šalčiams, dar mokykla neturėdavo malkų ir tekdavo jų skolintis iš mokinių tėvų. Malkomis mokyklą turėjo aprūpinti Gargždų valsčiaus valdyba. Iš mokytojų susirašinėjimų su Gargždų valsčiaus savivaldybe matyti, kad pastaroji mokyklų remontui ir išlaikymui neskirdavo reikiamos sumos pinigų arba likdavo mokykloms skolinga (nesumokėdavo laiku mokyklos sargui algos, nepadengdavo mokyklos smulkių išlaidų, likdavo skolinga už šviesos ekvivalentą). Ypač sunku būdavo sutalpinti mokinius klasėse ir suoluose žiemos semestro metu.

1935 m. Vėžaičiuose buvo pastatytas naujas mokyklos pastatas, skirtas trims komplektams, bet ir toliau mokykloje tebeveikė du komplektai. Iš mokyklos vedėjo J. Sadausko rašto, rašyto Kretingos I rajono pr. mokyklos inspektoriui 1936.VIII.2., matyti, kad 1935 – 1936 m. m. pr. mokyklą lankė 181 mokinys. Žiemos semestro metu kiekvienoje klasėje vidutiniškai teko dirbti su 66 mokiniais. Mokyklos vedėjas skundžiasi, kad darbas su tokiu dideliu skaičiumi mokinių yra neįmanomas. Pastačius naują mokyklą trims komplektams, nesą reikalo laikyti mokinių prigrūstose klasėse ir dirbti su per dideliu skaičiumi mokinių. Vedėjas prašė, kad atidarytų trečią komplektą ir paskirtų dar vieną mokytoją. Mokytojo prašymas nebuvo patenkintas.Trečias komplektas tebuvo atidarytas tik 1938 m.

1935 m. pastyta pr. mokyklos pastate mokymas vyko visą laiką (tik vok. Okupacijos pirmaisiais metais, kai mokyklos patalpose 1941 m. VI. 22 okupantai įsirengė karo ligoninę, rugsėjo mėn. mokykla darbą pradėjo Vėžaičių kaime mokyt. Sadauskų name.1942 m. pavasarį mokyklos patalpos vėl buvo atiduotos mokiniams mokyti).

Šios mokyklos bazėje išaugo dabartinė Klaipėdos rajono Vėžaičių aštuonmetė mokykla.

Mokyklos pastatas medinis, dviejų aukštu, krosninis apšildymas. Pastato ilgis – 25 m., plotis – 13 m., aukštis – 10 m. Klasių bendras plotas – 205 m2 . Tame pačiame pastate irengti du butai mokytojams, I aukšte – salė. Prie  mokyklos pastatytas ūkinis pastatas.

Skyrių paruošė mokyt. Pensininkė Sadauskienė D. (Staneikaitė)

Komentarai negalimi.