Mokyklos rekvizitai

Klaipėdos r. Vėžaičių pagrindinė mokykla
Kodas 191793430
Gargždų g. 28, Vėžaičiai, Klaipėdos r. sav.
Tel.: (8 46) 45 8232,
(8 46) 45 8150
Faks. (8 46) 45 8232
El. paštas vezaiciumokykla@gmail.com
Duomenys kopijuojami ir saugomi juridinių asmenų registre

Pamokų laikas

1. 8:00 - 8:45
2. 8:55 - 9:40
3. 10:00 - 10:45
4. 11:05 - 11:50
5. 12:05 - 12:50
6. 13:00 - 13:45
7. 13:55 - 14:40

 

2017 lapkričio mėn.
P A T K P Š S
« Spa    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930  

Sustok, akimirka …

isukis2-28 mokytojai-22 gandrai-3 blynai-16 rugsejo1-244 img_1229 img_5408 p1150652 kaziukas-48 img_4426 kovo_11-1 blynai-46 blynai-19 isukis2-17 futbolas-305 2011-04-05-45 kaziukas-36 inkilai-8 futbolas-397 futbolas-247 kaziukas-11 popamokine-68 es-469 simtadienis-7 rugsejo1-260 popamokine-134 img_5415 futbolas-292 futbolas-388 popamokine-107 knyga-109 popamokine-9 popamokine-112 popamokine-3 futbolas-271 mokytojai-43 popamokine-98 gandrai-20 futbolas-383 mokytojai-30

Pasiekimų vertinimo tvarka

 

PATVIRTINTA

Vėžaičių pagrindinės

mokyklos direktoriaus

2017 m.lapkričio 8 d.

įsakymu Nr. V-191

 

 

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas) parengtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais, reglamentuojančiais pradinį ir pagrindinį ugdymą, ir mokyklos susitarimais.

2. Apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos, vertinimo planavimas, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas.

3. Apraše vartojamos šios sąvokos:

3.1.vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas;

3.2. įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą;

3.3. įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus;

3.4. vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas);

3.5. vertinimo kriterijai – mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai;

3.6. pamoka – mokytojo organizuojama nustatytos trukmės kryptinga mokinių veikla, kuri padeda siekti Bendrosiose programose numatytų tikslų ir laukiamų rezultatų (kompetencijų);

3.7. kontrolinis darbas – ne mažiau kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu (ar elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį;

3.8. apklausa raštu – greita 15–20 minučių apklausa ne daugiau kaip iš dviejų pamokų medžiagos. Užduotys konkrečios, trumpos, aiškios;

3.9. apklausa žodžiu – tai monologinis ar dialoginis kalbėjimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis gimtąja ar užsienio kalba;

3.10. savarankiškas darbas gali trukti 10–20 minučių. Jo tikslas sužinoti, kaip mokinys suprato temos dalį, kaip geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.

4. Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

4.1. diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus temą ar kurso, programos dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus;

4.2. formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti;

4.3. apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

5. Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

5.1. formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas;

5.2. neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Vertinimas nefiksuojamas ar fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis, „+“„-„ženklu. ir kt.);

5.3. kaupiamasis vertinimas (sudėtinis pažymys) – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, sudėtinis įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus pritaiko mokyklos mokytojai, vertinantys mokinių pasiekimus pažymiu.

II SKYRIUS

VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

6. Vertinimo tikslai:

6.1. padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

6.2. pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;

6.3. nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

7. Vertinimo uždaviniai:

7.1. padėti mokiniui pažinti save, įsivertinti savivokos, socialumo, gyvenimo planavimo gebėjimų raidą, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

7.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

7.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos;

7.4 remiantis vertinimo duomenimis, suteikti laiku mokinių ugdymosi poreikius atliepiančią pagalbą.

 

III SKYRIUS

VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

 

8. Vertinimo nuostatos:

8.1. vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;

8.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai;

8.3 vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti;

8.4 vertinama individuali mokinio pažanga, nelyginant mokinių pasiekimų tarpusavyje.

9. Vertinimo principai:

9.1. tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį);

9.2. atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai);

9.3. objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi mokinių pasiekimų aprašais);

9.4. informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką mokinys jau išmoko, kur spragos, kaip jas taisyti);

9.5. aiškumas (vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais).

IV SKYRIUS

VERTINIMO PLANAVIMAS

 

10. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu:

10.1. mokytojas, planuodamas vertinimą, atsižvelgia į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus, formuluoja uždavinius, numato rezultatus ir planuoja vertinimą;

10.2. diagnostinis vertinimas fiksuojamas  ilgalaikiuose planuose;

10.3. formuojamąjį vertinimą mokytojas planuoja pamokos metmenyse;

10.4. kabineto skelbimų lentoje iškabinama informacija apie taikomą dalyko vertinimo sistemą;

10.5. rugsėjo mėnesį per pirmąją savo dalyko pamoką kiekvienas mokytojas supažindina mokinius su savo dalyko, modulio mokinių mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas;

10.6. su bendra mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka tėvai supažindinami rugsėjo mėnesį, pirmame visuotiniame tėvų susirinkime, informacija talpinama mokyklos internetinėje svetainėje.

11. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas gali būti koreguojami.

 

V SKYRIUS

VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

 

12. Mokytojai, pradėdami naują skyrių (temą), su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus, formas.

13. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal BP reikalavimus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo instrukcijas, metodinėse grupėse aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus.

14. Mokinio mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje apibendrinami ir vertinimo rezultatas fiksuojamas įrašu „įskaityta“ ir (arba) balu, taikant 10 balų vertinimo sistemą:

14.1. patenkinamas įvertinimas – įrašai: „atleista“ („atl“), „įskaityta“ („įsk“), 4–10 balų įvertinimas, „pp“;

14.2. nepatenkinamas įvertinimas – įrašai: „neįskaityta“ („neįsk“), 1–3 balų įvertinimas, „np“;

14.3. vertinant mokinių pasiekimus, orientuojamasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose.

15. Vertinant mokinių pasiekimus pradinio ugdymo etape:

15.1. vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomi šie vertinimo būdai:

15.1.1.formuojamasis ugdomasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, pasiekimus ir nesėkmes;

15.1.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant nustatyti esamą padėtį: kokie yra mokinio pasiekimai ir padaryta pažanga, numatyti tolesnio mokymosi galimybes;

15.1.3. apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje;

15.1.4. projektiniai, kontroliniai darbai, testai ir kt.

16. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau kaip vienas diagnostinis darbas.

17. Informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kt. užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitalai (raidės, ženklai, simboliai).

18. Mokytojai, aptarę pradinių klasių metodinėje grupėje, renkasi informacijos kaupimo būdus ir formas (vertinimo aplanką ar kt.).

19. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius, ir įrašomi:

19.1. elektroniniame dienyne:

19.1.2 mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis).

19.1.3. mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma ,,nepatenkinamas“.

19.1.4. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje Dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;

19.1.5. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ir specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje įrašant ,,p.p“ arba ,,n.p“.

19.2. baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas „Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas“.

20. Vertinant mokinių pasiekimus pagrindinio ugdymo etape:

20.1. mokinių pasiekimai, įgyti mokantis menų, kūno kultūros, technologijų, ekonomikos ir verslumo, pasirenkamųjų dalykų, vertinami pažymiais, taikant 10 balų vertinimo sistemą;

20.2. mokinių pasiekimai, įgyti mokantis dalykų modulių, vertinami pažymiais, taikant 10 balų vertinimo sistemą. Jie įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą;

20.3. etikos, katalikų tikybos, žmogaus saugos, pilietiškumo pagrindų dalykų mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta” arba „neįskaityta”;

20.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

20.5. įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą.

21. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemingumas. Pasiekimai įvertinami tokiu dažnumu per pusmetį:

21.1. jei dalykui mokyti skirta 1 pamoka per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais/įskaitomis;

21.2. jei dalykui mokyti skirtos 2 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 4 pažymiais/įskaitomis;

21.3. jei dalykui mokyti skirta 3–4 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 5 pažymiais;

21.4. jei dalykui mokyti skirta 5-6 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 7 pažymiais.

22. Rugsėjo mėnesio pirmas dvi savaites naujai į mokyklą atvykusių mokinių žinios nevertinamos neigiamais pažymiais. Taikomas neformalusis vertinimas.

23. Kontrolinių darbų skelbimo tvarka ir vertinimas:

23.1. iki kiekvieno mėnesio 1 dienos mokytojai pažymi kontrolinio darbo pamoką e-dienyne; mokyklos vadovas ir jo pavaduotojas ugdymui, klasių vadovai, pastebėję pažeidimus, informuoja mokytojus;

23.2.rekomenduojama per pusmetį organizuoti tiek kontrolinių darbų, kiek yra savaitinių to dalyko pamokų;

23.3 kontrolinių darbų tvarkaraštis suderinamas su mokiniais; dėl objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką pakeisti, bet būtina vėl suderinti su mokiniais;

23.4 mokytojas apie kontrolinį darbą mokinius pakartotinai informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę, supažindina su darbo struktūra, turiniu, tikslais, vertinimo kriterijais.

24. Sudarant kontrolinio darbo užduotis laikomasi eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių einama prie sunkesnių. Pagal užduočių sunkumą kontrolinės užduotys rengiamos stengiantis laikytis tokių proporcijų: 30 proc. lengvų užduočių, 40 proc. – vidutinio sunkumo ir 30 proc. sunkių užduočių.

25. Užduotimis patikrinami įvairūs mokinių gebėjimai. Rengiant kontrolines užduotis rekomenduojama laikytis tokio žinių ir gebėjimų santykio: 50 proc. užduoties taškų turėtų būti skirta žinioms ir supratimui tikrinti, o kiti 50 proc. – problemų sprendimo gebėjimams tikrinti.

26. Prie kiekvienos užduoties ar klausimo būtina nurodyti taškus. Visi rašto darbai vertinami pagal tų užduočių vertinimo normas taškais, o po to pagal skalę keičiami pažymiu. Mokytojai, rašydami pažymį už darbą, kurio užduotys vertinamos taškais, vadovaujasi šia lentele:

 

TEISINGŲ ATSAKYMŲ APIMTIS

(PROCENTAIS)

BALAI
100-90 10
89-80 9
79-70 8
69-60 7
59-50 6
49-40 5
39-30 4
29-20 3
19-10 2
9-0 1

 

27. Kontrolinių darbų I ir II pusmečio paskutinę savaitę, paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmąją dieną po mokinių atostogų ar šventinių dienų nerekomenduojama organizuoti.

28. Per dieną organizuojamas tik vienas kontrolinis darbas.

29. Neįskaitomai parašyti darbai vertinami kaip neteisingi; ne tam skirtoje vietoje parašyti atsakymai visai nevertinami. Darbai gali būti nevertinami, juose radus necenzūrinių užrašų, piešinių, ženklų. Pirmą kartą nesilaikant šio reikalavimo įvertinimas mažinamas 1 (vienu) balu.

30. Kontrolinio darbo užduotis mokinys atlieka savarankiškai, nesikalba tarpusavyje, netrukdo kitiems, naudojasi tik tomis priemonėmis, kurias nurodė mokytojas, jų neskolina. Pasakinėjančių, besistengiančių gauti neleistinos pagalbos, besinaudojančių draudžiamomis priemonėmis, nevykdančių mokytojo nurodymų, mokinių darbai vertinami žemiausiu nepatenkinamu įvertinimu. Tokie darbai neperrašomi.

31. Kontroliniai darbų įvertinimai mokiniams paskelbiami:

31.1. per septynias darbo dienas;

31.2. kontrolinių darbų rezultatų analizė pristatoma ir aptariama su visais klasės mokiniais, pasidžiaugiama jų sėkmėmis, nesėkmės aptariamos individualiai ir numatomi būdai mokymosi spragoms šalinti. Mokinio pageidavimu mokytojas teikia konsultacijas.

32. Nepatenkinamai įvertintas kontrolinis darbas:

32.1. neperrašomas, bet mokiniui rekomenduojama lankyti konsultacijas pasiekimų skirtumams likviduoti;

32.2. jei nepatenkinamai įvertinami du ir daugiau kontrolinių darbų iš eilės, pasiekimų skirtumų likvidavimo būdus ir sprendimus priima dalyko mokytojas kartu su mokiniu, jo tėvais, klasės auklėtoju;

32.3. jei 50% ir daugiau klasės ar mobilios grupės mokinių kontrolinio darbo įvertinimai yra nepatenkinami, kontrolinis darbas yra perrašomas.

33. Atsiskaitymo už praleistus kontrolinius darbus tvarka:

33.1. jei mokinys neatliko mokyklos numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo ar kt.), jis privalo per 2 savaites atsiskaityti už praleistą kontrolinį darbą. Konsultacijų metu jis gali gauti reikiamą mokymosi pagalbą, iki mokiniui atsiskaitant. Jeigu mokinys ugdymo laikotarpiu per mokyklos numatytą laiką neatsiskaitė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;

33.2. įvertinimas už atsiskaitytą darbą rašomas į artimiausią pamoką, o pastaboje paaiškinama, už ką parašytas įvertinimas;

33.3. neatliko mokyklos numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl svarbių, priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje, direktoriaus įsakymu fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, turi būti suteikta reikiama mokymosi pagalba;

33.4. jei mokinys ilgai sirgo (ne trumpiau kaip mėnesį) ir turi gydytojo atleidimą, atsiskaityti už tą kūno kultūros programos dalį nereikia.

34. Savarankiškų darbų, apklausų raštu/žodžiu organizavimas:

34.1. apie savarankišką darbą ar apklausą raštu/žodžiu nebūtina informuoti iš anksto;

34.2. vykdoma ne daugiau kaip iš dviejų pamokų medžiagos;

34.3. užduotys konkrečios, trumpos, aiškios;

34.4. mokiniai, nedalyvavę apklausoje, atsiskaityti neprivalo;

34.5. darbų patikrinimas gali vykti pasirinktinai: tikrinami visų mokinių ar tik dalies mokinių darbai;

34.6. darbai grąžinami kitą pamoką;

34.7. rekomenduojamas kaupiamasis vertinimas.

35. Likus 8 savaitėms iki pusmečių pabaigos, dalykų mokytojai signaliniame pusmetyje fiksuoja mokinių pasiekimus:

35.1. signalinio pusmečio rezultatai aptariami kartu su mokiniais. Atsižvelgiant į vertinimo informaciją, koreguojamas mokinio mokymasis;

35.2. apie signalinio pusmečio rezultatus Ar tėvai informuojami mokinių tėvai;

35.3. su mokiniais, kurie nepasiekia patenkinamo pasiekimų lygmens, dirba dalykų mokytojai, klasių vadovai, Vaiko gerovės komisija, ugdymo skyrių vedėjai, direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

36. Mokykla Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvauja savivaldybės vykdomosios institucijos arba mokyklos vadovo sprendimu. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (trimestro, pusmečio) įvertinimą.

VI SKYRIUS

VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ AR JOS DALĮ

 

37. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas (pažymys arba įskaita).

38. Mokiniui, atleistam pagal gydytojo rekomendaciją (antrame pusmetyje arba visus mokslo metus) nuo kūno kultūros ar kito dalyko pamokų, pusmečio ar metinių pažymių stulpelyje rašoma „atl“.

39. Pusmečių ir metiniai įvertinimai pasiekimų apskaitos dokumentuose fiksuojami pažymiais arba rašoma „įskaityta“, „neįskaityta“, „atleista“.

40. Vedamas aritmetinis pažymių vidurkis (dešimtųjų po kablelio dalių tikslumu ir apvalinamas aritmetiniu būdu).

41. Pasiekimų ir pažymių vedimo I – X klasių mokiniams (kai dirbama pusmečiais) principas:

I pusmetis II pusmetis Metinis vertinimas Papildomų darbų pažymys (jis laikomas metiniu pažymiu) Klasės
,,aukštesnysis“ ,,pagrindinis“ ,,pagrindinis“ - I – IV klasės
,,pagrindinis“ ,,aukštesnysis“ ,,aukštesnysis“ -
4 5 5 -  

V – X  klasės

 

 

5 4 4 -
6 3 4 -
3 6 5 -
4 3 nevedamas 4
3 4 4 -
,,atleistas“ 6 6 -
6 ,,atleistas“ ,,atleistas“ -

 

42. Pagrindinio ugdymo baigiamosios klasės mokiniams vedant užsienio kalbos II pusmečio įvertinimą atsižvelgiama į kalbos mokėjimo lygio nustatymo rezultatą.

43. Jei mokinio individualaus ugdymo plano dalyko modulio įvertinimas.

44. Pusmečių ir metiniai įvertinimai turi būti išvedami ne vėliau kaip paskutinę pusmečio ar ugdymo proceso dieną.

45. Mokytojai paskutinę pusmečio (ugdymo proceso) pamoką organizuoja mokymosi pasiekimų ir pažangos įsivertinimą:

45.1. mokiniai analizuoja mokymąsi, padarytą pažangą, su mokytoju aptaria sėkmes ir nesėkmes, planuoja tolesnį mokymąsi;

45.2. mokytojai apibendrina informaciją apie mokinio, grupės ar klasės pasiekimus bei padarytą pažangą ir, jei reikalinga, koreguoja ugdymo procesą;

45.3. Mokytojai analizuoja diagnostinių, bandomųjų egzaminų PUPP patikrinimų darbus, I ir II pusmečio, metinio mokymosi pasiekimų rezultatus. Priima sprendimus dėl mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

 

VII SKYRIUS

SUPAŽINDINIMAS SU VERTINIMU IR ĮVERTINIMU

 

46. Mokymosi pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne. Neturintys galimybių naudotis internetu tėvai (globėjai, rūpintojai) raštu informuojami apie vaiko mokymąsi kartą per mėnesį.

47. Atsiradus mokymosi problemoms, tėvai (globėjai, rūpintojai) apie mokymosi pasiekimus informuojami įvairiais būdais: skambinant, individualiai kalbantis, rašant laiškus.

48. 5-10 klasių mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), skiriamos  privalomos konsultacijos.

49. Mokytojai, klasės auklėtojas, kiti su mokinio ugdymu susiję pedagogai individualių pokalbių metu kartu su mokinių, kurie nedaro pažangos ir mokosi nepatenkinamais pažymiais, tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių rezultatus, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą.

50. Su direktoriaus įsakymu dėl mokinių kėlimo į aukštesnę klasę, ugdymo programos baigimo, papildomų darbų skyrimo ar palikimo kartoti programą klasės auklėtojas mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) supažindina nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas.

 

______________________________________________

 

 

Komentarai negalimi.