Mokyklos rekvizitai

Klaipėdos r. Vėžaičių pagrindinė mokykla
Kodas 191793430
Gargždų g. 28, Vėžaičiai, Klaipėdos r. sav.
Tel.: (8 46) 45 8232,
(8 46) 45 8150
Faks. (8 46) 45 8232
El. paštas vezaiciumokykla@gmail.com
Duomenys kopijuojami ir saugomi juridinių asmenų registre

Pamokų laikas

1. 8:00 - 8:45
2. 8:55 - 9:40
3. 10:00 - 10:45
4. 11:05 - 11:50
5. 12:05 - 12:50
6. 13:00 - 13:45
7. 13:55 - 14:40

 

2017 lapkričio mėn.
P A T K P Š S
« Spa    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930  

Sustok, akimirka …

img_5731 popamokine-92 isukis2-11 img_5423 img_5433 2011-04-05-46 mokytojai-8 gandrai-36 futbolas-205 knyga-073 popamokine-142 isukis2-9 kaziukas-31 simtadienis-26 kovo_11-8 knyga-200 futbolas-397 futbolas-180 1db82c45-4c2a-48ee-95da-ed34bee96a49 mokytojai-41 isukis2-17 simtadienis-4 rugsejo1-141 protai-1 futbolas-265 p1330535 3 popamokine-79 img_4178 futbolas-210 p1330494 2011-04-05-7 popamokine-124 popamokine-88 kaziukas-47 europos-109 img_5634 img_4220 img_4246 popamokine-116

Ugdymo planas

 

PATVIRTINTA

Klaipėdos r. Vėžaičių pagrindinės

mokyklos direktoriaus

2017 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V-103

KLAIPĖDOS R. VĖŽAIČIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS 2017–2018 MOKSLO  METŲ UGDYMO  PLANAS

 

I SKYRIUS

2016–2017 M. M. UGDYMO PLANO ĮGYVENDINIMO ANALIZĖ

Svarbiausias Vėžaičių pagrindinės mokyklos veiklos tikslas 2016–2017 m. m. buvo siejamas su mokinių individualios pažangos augimu. Vertinant PUPP rezultatus, tiek lietuvių kalbos, tiek matematikos dalykų pasiekimų vidurkiai yra aukštesni: matematikos dalyke – 1,21, lietuvių kalbos dalyke – 1,31 balo. Mūsų mokyklos ketvirtokai savo pasiekimais matematikos, skaitymo ir pasaulio pažinimo dalykuose lenkia visų tipų šalies mokyklų mokinių pasiekimus (12 – 30%). Mūsų mokyklos aštuntokų pasiekimai rašymo ir socialinių mokslų srityse viršija visų tipų mokyklų aštuntokų pasiekimus nuo 5% iki 19,5%. Manome, kad tai pasiekti padėjo individualių mokymosi planų naudojimas ugdymo kokybei gerinti, mokinių mokymosi rezultatų  nuoseklus stebėjimas ir pagalba mokiniams.

Socialinio ir emocinio ugdymo instituto SEKA instrumentas Klaipėdos rajono tyrimas 2017 m. parodė pažangą mokinių socialinės emocinės aplinkos srityje. Didesnius pokyčius galima stebėti 1 – 4 kl. tarpe, kur aukštesni mokymosi, pasitenkinimo mokykla, savimonės, atsakingų sprendimų priėmimo, tarpusavio santykių indeksai. Pažangos nepasiekta arba ji labai nežymi 5 – 8 klasių koncentre. Bet džiugina šeimos požiūrio į mokyklą indeksai.

Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo stipriosiomis pusėmis nurodyta, kad mokytojai pamokų metu skatina mokinius išsakyti savo nuomonę, pasibaigus darbui grupėse pristatomi grupių darbo rezultatai, pamokose tinkamai organizuojama refleksija. Mokytojai skatina mokinius, kad jie užduotų savo klausimus, ir įtraukia juos į pamoką veiklos turiniui išpildyti. Mokytojai teikia mokiniams pagalbą jų savęs vertinimo bei įsivertinimo procesuose, skaidriai vertina mokinių pasiekimus. Mokytojai mokomąją medžiagą susieja su kitais mokomaisiais dalykais  ir kasdieniu mokinių pasauliu bei interesais. Kaip silpnosios pusės nurodoma, kad ne visada atsižvelgiama į mokinių pateiktus pasiūlymus, pamokos temų reikšmė profesijoms neiliustruojama pavyzdžiais, ne visada mokymosi turinys priartinamas prie karjeros siekimo galimybių paaiškinimo ir akcentavimo. Mokytojai nepakankamai žino mokinių silpnybes ir stiprybes. Mokiniai ne visada supranta, kai yra aiškinami sunkūs dalykai. Nauja mokomoji medžiaga nėra pakankamai įtvirtinama, kol mokiniai gerai įsimena. Pamokose dažnai dirbama per didelėse grupėse. Pamokose nėra įvairovės.

Mokyklos „Šermukšnėlės“ kanklių ansamblis tapo įvairių konkursų laureatu ir moksleivių dainų šventės dalyviu. Mokyklos komandos pasiekė daug pergalių rajoninėse ir zoninėse varžybose.

Mokykla jau ketvirtus metus iš eilės dalyvauja nacionalinio lygmens projekte „Diagnostinių ir standartizuotų testų taikymas mokyklose 2016 – 2017 m. m.“. Projektą organizuoja ir vykdo NEC (Nacionalinis egzaminų centras). Standartizuotų testų mokinių ir mokyklos profiliai bei PUPP rezultatai išryškino didelius žemesnių klasių ir baigiamosios klasės mokinių rezultatų, motyvacijos skirtumus.

2. Įvertinant 2016–2017 m. m. ugdymo procesą, remiantis mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo išvadomis, mokinių, mokytojų apklausomis ir tėvų nuomone, galima išskirti šias ugdymo proceso stipriąsias, silpnąsias puses, grėsmes ir galimybes.

2016–2017 m. m. SSGG analizė

 

Stipriosios pusės: 

1. Gerai vertinami bendrasis ugdymo organizavimas, subalansuotos bendrojo ugdymo plano ir mokyklos ugdymo plano nuostatos.

2. Tvarkaraščių patogumas mokiniams ir mokytojams.

3. Geri 4 klasės matematikos, skaitymo, pasaulio pažinimo, 8 kl. – rašymo, socialinių mokslų standartizuotų testų rezultatai.

4. Veiksminga socialinė ir psichologinė pagalba mokiniui.

5. Individualaus mokinio plano įtaka ugdymo sėkmei, mokinio atsakomybei ugdyti.

6. Mokymui(si) palanki aplinka.

Silpnosios pusės:  

1. Pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo mokinių švietimo ugdymo programų pasiūlos ir paklausos atitiktis.

2. Mokinių motyvacijos trūkumas.

3. Diferencijuoto mokymo metodų taikymas pamokoje.

4. Išryškėjusios problemos 4 kl. rašymo, 8 kl. – matematikos, skaitymo ir raštingumo problemos standartizuotų testų rezultatuose.

6. Mokinių pažangos stebėjimas, fiksavimas ir skatinimas.

Galimybės: 

1. Mokyklos teigiamo įvaizdžio ir žinomumo stiprinimas.

2. Mokytojų skatinimas dirbti inovatyviau, mokinių iniciatyvų palaikymas.

3. Atsakomybės ir pagalbos mokiniui didinimas.

4. Skaitymo ir rašymo įgūdžių tobulinimas, mokant visų dalykų.

Grėsmės: 

1. Socialinių, vertybinių veiksnių įtaka ugdymo procesui.

2. Lojalumo mokyklai mažėjimas ir abejingumas savo darbui.

3. Ugdymo proceso kokybės kritimas, mokytojui dirbant keliose darbovietėse.

4. Sudėtinga kvalifikuotų specialistų paieška.

 

II SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokyklos ugdymo planas 2017–2018 m. m. parengtas, vadovaujantis:

1.1. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309;

1.2. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“;

1.3. ,,2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais“, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442;

1.4. ,,2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro  2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.V–446;

1.5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 ,,Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu“;

1.6. Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“;

2. Vėžaičių pagrindinės mokyklos 2017–2018 mokslo metų ugdymo plano tikslai ir uždaviniai:

2.1 Kokybiškas ugdymo proceso organizavimas:

2.1.1. sudaryti sąlygas, kad mokinių pasiekti ugdymo (si) rezultatai atitiktų jų galimybes, norus, motyvacijos lygį;

2.1.2. racionaliai išnaudojant Bendrųjų ugdymo planų teikiamas galimybes, sudaryti palankias sąlygas ugdymo turiniui įgyvendinti;

2.1.3. užtikrinti mokiniui privalomų minimalų pamokų skaičių ugdymo (si) procese;

2.1.4. skirstant mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti skirtas valandas ir neformaliojo švietimo valandas, derinti mokinių, jų tėvų ir mokyklos poreikius, lūkesčius ir galimybes;

2.2. Teikti sistemingą mokymo(si) pagalbą mokiniams:

2.2.1 mokinio individualaus ugdymo plano pagalba sudaryti galimybes stebėti mokinio pažangą, padėti mokiniui planuoti savo ugdymo(si) procesą, numatyti mokymosi strategijas, laiku pastebėti kylančius sunkumus;

2.2.2. diferencijuoti ugdymo procesą, pritaikant jį įvairių gebėjimų mokiniams, atsižvelgiant į Bendrųjų programų turinį ir reikalavimus;

2.2.3. labiau išnaudoti integracijos teikiamus privalumus ugdymo (si) procese;

2.2.4. sudaryti sąlygas pamokos organizavimo metodikų tobulinimui;

3. Mokyklos ugdymo planą rengia darbo grupė, sudaryta mokyklos direktoriaus įsakymu.

3.1. Ugdymo plano rengimo procedūros:

3.1.1. rekomendacijos ugdymo planui ir projektas svarstytas pradinių klasių metodinės grupės susirinkime 2017-08-24 (protokolas Nr. 03-M15), mokyklos metodinės tarybos susirinkime 2017-08-22 (protokolas Nr. 03-M14), mokyklos tarybos posėdyje 2017-08-24 (protokolas Nr.1-4).

3.1.2. ugdymo plano projektui pritarta 2017-08-31 (protokolas Nr. 2-8) įvykusiame mokytojų tarybos posėdyje.

4. Mokyklos ugdymo planas sudaromas 1-iems – 2017–2018 mokslo metams.

5. Mokykla sudaro vieną ugdymo planą, apimantį pradinio ir pagrindinio ugdymo įgyvendinimą.

6. Šio ugdymo plano nuostatos pritaikytos grupinei mokymosi formai ir kasdieniam mokymo proceso organizavimo būdui.

7. Iškilus būtinybei, šio ugdymo plano nuostatos gali būti pritaikytos pavienio mokymosi formai savarankiškam mokymo proceso organizavimo būdui mokiniams, kuriems dėl ligos ar patologinės būklės gydytojų konsultacinė komisija yra skyrusi mokymą namie.

 

PIRMASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

 

8. Ugdymo proceso organizavimas:

8.1. 2017–2018 mokslo metai visų klasių mokiniams prasideda 2017 m. rugsėjo 1 d.

8.2. Ugdomojo proceso trukmė:

8.2.1. 1–5 kl. mokiniams – 2017-09-01 – 2018-05-31 – 170 dienų;

8.2.2. 6–10 kl. mokiniams – 2017-09-01 – 2018-06-15 – 181 diena.

8.3. 2017–2018 mokslo metais mokykla dirbs penkias dienas per savaitę.

8.4. 1–10 kl. mokiniams pamokos prasideda 800 valandą.

 

8.5. Mokslo metai 1–10 kl. mokiniams skirstomi pusmečiais:

Klasė Prasideda Baigiasi
I – as pusmetis 1 – 4 kl. 2017-09-01 2018-01-19
5 – 10 kl.
II – as pusmetis 1 – 4 kl. 2018-01-22 2018-05-31
5 – 10 kl. 2018-06-15

 

8.6. 1–10 kl. mokiniams skiriamos atostogos:

 

 

 

Prasideda Baigiasi Pamokos prasideda
Rudens atostogos 2017-10-30 2017-11-03 2017-11-06
Žiemos atostogos 2017-12-27 2018-01-03 2018-01-04
Žiemos atostogos (6-10 kl.) 2018-02-19 2018-02-23 2018-02-26
Pavasario atostogos 2018-04-03 2018-04-06 2018-04-09
Vasaros atostogos 1-4 kl. 2018-06-01 2018-08-31 2018-09-03
5-10 kl. 2018-06-18 2018-08-31 2018-09-03

 

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMO IR ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS

 

9. Sprendimai dėl ugdymo plano rengimo, formuojant ir įgyvendinant mokyklos ugdymo turinį, priimti bendru mokyklos bendruomenės susitarimu.

TREČIASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS

 

10. Ugdymo turinys planuojamas:

10.1. pradinio ugdymo ir 5 klasių – 34 savaitėms;

10.2. šeštų–dešimtų klasių – 36 savaitėms.

10.3. Ugdymo procesui planuoti ir organizuoti pagal darbo pobūdį mokytojas rengia:

10.3.1. privalomų dalykų, pasirenkamųjų dalykų ilgalaikius planus;

10.3.2. dalykų modulių programas ir ilgalaikius planus;

10.3.3. neformaliojo vaikų švietimo programas;

10.3.4. pritaikytas programas specialiųjų poreikių mokiniams;

10.3.5. klasės vadovo veiklos programas.

10.4. Mokytojas, rengdamas pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių turinį vadovaujasi bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo”.

10.5. Mokytojas dalyko ugdymo turinį planuoja pagal 2017–2018 mokslo metų mokyklos ugdymo plano atitinkamos klasės ugdymo programos vykdymo lentelėse nurodytą dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičių.

10.6. Mokytojo rengiama ugdymo proceso dokumentacija turi atitikti mokyklos ar dalyko metodines rekomendacijas. Planai rašomi vadovaujantis pateiktomis formomis.

10.7. Mokytojai, parengę pritaikytas programas specialiųjų poreikių mokiniams, supažindina šių mokinių tėvus su programa pasirašytinai.

10.8. Ugdymo turinys planuojamas metams.

10.9. Planuodamas ugdymo procesą, mokytojas vadovaujasi ,,Planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu Vėžaičių pagrindinėje mokykloje“, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2008-09-01 įsakymu Nr. V-1.

10.10. Ugdymo turinio dokumentacijos rengimo procedūros nurodytos 1 priede.

10.11. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali didinti ar mažinti iki 10 procentų (perskirstyti) dalykui skiriamų pamokų ir derinti su pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turiniu.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

11. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

12. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, siekdama palankesnės emocinės aplinkos organizuoja šias kryptingas veiklas:

12.1. programa „Paauglystės kryžkelės“ – 5–10 kl.;

12.2. programa „Laikas kartu“ – 1–4 kl.;

12.3. užsiėmimai „Mano spalvotas pasaulis“- 1 kl.;

12.4. socialinių įgūdžių ugdymo programa „Tiltai“ – 5 kl.

13. Šių veiklų turinys ir laikas planuojami:

13.1. „Klasės vadovo veiklos programoje“ 2017–2018 m.m.;

13.2 mokytojų ilgalaikiuose planuose;

13.3 „Mokyklos veiklos plane“ 2017–2018 mokslo metams.

13. Šios programos, užsiėmimai mokykloje įgyvendinami:

13.1. vieną kartą per mėnesį klasės valandėlių metu;

13.2. integruojant temas į mokomuosius dalykus;

13.3. popamokinių renginių metu.

14. Mokykla nustatyta tvarka sudaro galimybes mokiniui užsiimti fiziškai aktyvia veikla – organizuoja fiziškai aktyvias pertraukas 1–10 kl. mokiniams.

15. Mokykla, įgyvendindama „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941, pasirenka šiuos įgyvendinimo būdus:

15.1. integralųjį – 1–4 kl.;

15.2. integruojant į dalykus ir klasės valandėlių veiklą – 5–10 kl..

PENKTASIS SKIRSNIS

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

16. 10 ugdymo dienų veikla 2017–2018 mokslo metais 1–10 kl. mokiniams vykdoma pagal Vėžaičių  pagrindinės mokyklos „Ugdymo dienų veiklos planą 2017–2018 m.m.“,  kuriam pritarta 2017-08-22 metodinės tarybos posėdyje (Protokolas Nr. 03-M14). (3 priedas).

16.1. Su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi suderintos šios 5 ugdymo dienos, skirtos 1–10 kl.:

16.1.1. dorinio ugdymo diena „Tradicijų puoselėjimas mokyklos bendruomenėje“;

16.1.2. socialinių įgūdžių ugdymo diena „Mokinio pareigos ir atsakomybės“;

16.1.3. etnokultūrinė diena „Kalėdinės tradicijos Lietuvoje“;

16.1.4. pilietinės veiklos diena „Darom 2018“.

16.1.5. meninių ir sportinių įgūdžių diena  „Aš gebu ir galiu“.

16.2. Mokykla 5 ugdymo dienas organizuoja 1–5 klasėms ir 5 ugdymo dienas – 6–10 kl.

16.2.1. Mokyklos organizuojamų ugdymo dienų temos, datos ir atsakingi asmenys nurodyti 3 priede.

17. 5–10 kl. mokiniams socialinė pilietinė veikla yra privaloma ir organizuojama pagal ,,Mokinių socialinės-pilietinės veiklos programą“, kuriai pritarta 2017-08-22 metodinės tarybos posėdyje (Protokolas Nr. 03-M14). (9 priedas).

17.1. 5–10 kl. mokiniams socialinė pilietinė veikla yra vertinama:

17.1.1 „įsk“ – įvykdžius mokinių socialinės pilietinės veiklos programą ir surinkus ne mažiau kaip 10 valandų;

17.1.2. „neįsk“ – neįvykdžius mokinių socialinės pilietinės veiklos programos ir surinkus mažiau kaip 10 valandų;

17.2. Mokinių socialinės veiklos apskaita fiksuojama mokinio socialinės veiklos knygelėse.

18. Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis.

18.1. Kultūrinę pažintinę veiklą mokykla įgyvendina:

18.1.1. visų dalykų mokytojai pagal savo mokomojo dalyko ugdymo turinį kiekvienoje klasėje planuoja ne mažiau kaip po dvi pamokas, kurias veda netradicinėse edukacinėse erdvėse;

18.1.2. 1-4 klasių mokiniai dalyvauja etnokultūrinėje integruotoje veikloje „Tautosakos lobių beieškant“, kuri įvyks 2018 metais kovo mėn.;

18.1.3. 5-10 klasių mokiniams 2018 metais gegužės mėnesį organizuojama veikla „Pavasario žalumos šventė – Jurginės“ pagal metodą „Kelionė laiku“.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMO MOKYKLOJE NUOSTATOS

19. Mokinių mokymosi krūvis mokykloje reguliuojamas, vadovaujantis „Mokinių mokymosi krūvio reguliavimo mokykloje nuostatomis“, patvirtintomis mokyklos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d įsakymu Nr. V-82.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

20. Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis:

20.1. „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu“, patvirtintu Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktoriaus 2015 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 2-5.;

20.2. ,,Priėmimo mokytis, pasiekimų vertinimo ir jų fiksavimo, kėlimo į aukštesnę klasę ir perėjimo prie aukštesnio lygmens ugdymo programos tvarka“, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2013 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-65/1.

21. ,,2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų“ šeštojo skirsnio 53 punkto nuostatos mokykloje įgyvendinamos per „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašą“, patvirtintą Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktoriaus 2015 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 2-5.

22. Mokinių pasiekimai fiksuojami:

22.1. 1–4 kl. mokinių pasiekimai (pasiekimų lygiai) apibendrinami ir fiksuojami: elektroniniame dienyne ir apraše (pasibaigus mokslo metams);

22.2. 5–10 kl. mokinių pasiekimai apibendrinami ir fiksuojami elektroniniame dienyne.

22.3. Konsultacijos, kurios vedamos iš pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, fiksuojamos neformaliojo švietimo dienyne.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

23. Kuriant ir plėtojant mokinių gebėjimų akademinėje srityje atpažinimą ir jų vystymą, įgalinant ir motyvuojant kiekvieną mokinį realizuoti savo gebėjimus ir turimą potencialą, mokykla kartu su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru vykdys projektą „Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra“.

24. Pagalbą mokiniams mokykloje organizuoja pagalbos mokiniui metodinė grupė.

25. Pagalbos mokiniui metodinės grupės paskirtis – mokinių pasiekimų mokykloje stebėjimas ir analizė, sunkumų ir problemų savalaikis identifikavimas ir priemonių šiems trukdžiams pašalinti numatymas.

26. Pagalbos mokiniui metodinė grupė savo veiklą organizuoja, remdamasi „Pagalbos mokiniui teikimo metodinės grupės mokymosi pasiekimų gerinimo ir mokymosi pagalbos teikimo priemonių planu“, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 2-5.

27. Pagalbos mokiniui metodinė grupės pirmininkas yra atsakingas už priemonių plano mokymosi pasiekimų gerinimui ir mokymosi pagalbai teikti įgyvendinimo koordinavimą. (Mokyklos direktoriaus 2015-08-25 įsakymas Nr. V-81.).

28. Mokiniui, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) suteikiamos galimybės rinktis ugdymosi problemoms spręsti siūlomą pagalbą: individualias mokytojų konsultacijas, klasės vadovo, mokinių prezidentūros, pagalbos mokiniui specialistų, trišalių pokalbių (mokinys – tėvai – mokytojas) pagalbą.

29. Pagal mokyklos metodinės tarybos sprendimą, vieną kartą per savaitę pagal sudarytą atskirą tvarkaraštį, suderintą su metodine taryba, kiekvieno dalyko mokytojas teikia mokiniams individualias ar grupines konsultacijas.

30. 10 kl. mokiniams skiriamos pamokos iš valandų, skiriamų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti lietuvių kalbos ir matematikos dalykų konsultacijoms gabiems, mokymosi sunkumų ir žinių spragų turintiems mokiniams ugdyti.

31. 1–4 kl. mokiniams skiriamos pamokos iš valandų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti laikinųjų grupių, skirtų grupinėms konsultacijoms ,,Pagalbos mokyklėlė”, sudarymui.

DEVINTASIS SKIRSNIS

MOKINIO INDIVIDUALUS UGDYMO PLANAS

32. Mokiniui, kuris mokosi 5–10 klasėse, pagal pagalbos mokiniui metodinės grupės rekomenduotą formą, sudaromas individualus ugdymo planas. (2 priedas).

33. Mokinio individualaus ugdymo plano tikslas – sudaryti galimybes stebėti mokinio pažangą, padėti mokiniui planuoti savo ugdymo(si) procesą, numatyti mokymosi strategijas, laiku pastebėti kylančius sunkumus.

34. Mokinio individualaus ugdymo planas turi padėti mokiniui atsakingai vertinti savo pasiekimus ir planuoti karjerą.

35. Mokinio individualaus ugdymo plano pagalba palaikomi glaudesni ryšiai su tėvais, pateikiama reikalinga informacija.

36. Apie mokinių mokymosi planą, mokinio mokymosi krūvį tėvai informuojami pasirašytinai.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

PAMOKŲ, SKIRIAMŲ MOKINIO UGDYMO POREIKIAMS TENKINTI, MOKYMOSI PAGALBAI TEIKTI, NAUDOJIMAS

 

37. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, naudojamos:

37.1. lietuvių kalbos ir matematikos diferencijuotam mokymui 8 klasėje;

37.2. mokyklos ugdymo plano 17, 18 punktų nuostatoms įgyvendinti;

37.3. mokinių ugdymo karjerai organizavimui įgyvendinti;

37.4. informacinių technologijų kaip pasirenkamajam dalykui 8 klasėje.

37.5. Pasirenkamuosius dalykus, modulius, projektinę veiklą mokiniai renkasi laisvai, bet atsakingai.

38. Pasirinkti dalykai ir moduliai, projektai mokiniui tampa privalomi.

39. Keisti pasirinktą dalyką, projektą ar modulį mokinys gali tik užbaigęs jų programą.

40. Elektroniniame dienyne įrašomos visos mokiniams privalomos pamokos, skirtos privalomiems, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, projektams.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO INDIVIDUALIZAVIMO IR DIFERENCIJAVIMO KRYPTYS IR NUOSTATOS

 

41. Diferencijavimas pagal užduotis, rezultatą ir skirtą laiką taikytina mokiniams, atsižvelgiant į skirtingus mokinių gebėjimus.

42. Diferencijavimas pagal skirtingus mokymosi būdus ir paramos poreikius taikytina mokiniams, turintiems ypatingų mokymosi sunkumų.

43. Diferencijavimas pagal skirtingus mokymosi būdus taikytina mokiniams pagal mokymosi stilių.

44. Laikantis šių nuostatų, diferencijuojamas lietuvių kalbos, matematikos (8 kl.) ugdymo procesas, skiriant valandas iš pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą ,,Dėl mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo” (Nr. ISAK-715, 2008-03-15).

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMO NUOSTATOS

45. Ugdymo turinio integravimo nuostatos, programų integracija, integravimo būdai nurodyti „Programų integravimo į ugdymo turinį ir integruotos veiklos apraše“, patvirtintame mokyklos direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 2-5.

46. Dalykų mokymo integravimui mokykloje organizuojamos integruotos dienos:

46.1. „I. Simonaitytė – Klaipėdos krašto metraštininkė“ – 2017-11-17

46.2. „Istorinį šimtmetį pasitinkant“ – 2018-02-15.

 

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS

47. Ugdymas karjerai 5 – 9 kl. integruojamas į klasės vadovo veiklą, bendradarbiaujant su pagalbą mokiniui teikiančiomis mokyklos specialistėmis.

48. Ugdymas karjerai vykdomas, vadovaujantis ,,Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314.

49. Mokinių ugdymui karjerai 10 kl. skiriama 1 valanda iš pamokų, skiriamų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti.

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS

50. Apie 1–10 kl. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą visą informaciją mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) gali gauti elektroniniame dienyne, kuris tvarkomas, vadovaujantis patvirtintais nuostatais.

51. Tėvai (globėjai, rūpintojai) apie 1–10 kl. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą taip pat informuojami tėvų susirinkimuose (ne rečiau kaip kartą per pusmetį), mokytojų – tėvų susitikimuose (per ,,tėvų dienas” mokykloje, kurios vyksta ne rečiau kaip kartą per pusmetį ) ir individualiai (tėvų, mokytojų, klasės vadovų nuožiūra).

52. Tėvai (globėjai, rūpintojai) apie 5–10 kl. mokinių pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti skirtą pamokų skaičių, mokinio pasirinktus dalykus, modulius, projektus,

neformaliojo švietimo programas, dalykų diferencijavimą informuojami, pateikiant mokinio individualų ugdymo planą, su kuriuo tėvai (globėjai, rūpintojai) susipažįsta pasirašytinai.

 

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

KLASIŲ DALIJIMO IR JUNGIMO Į GRUPES PRINCIPAI

53. Užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) mokyti, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys, sudaromos atskiros grupės.

54. Jei susidaro ne mažiau kaip 7 mokiniai, klasė dalijama į grupes:

54.1. dorinio ugdymo ( tikybos ir etikos ) dalyko mokymui 1–10 klasėse.

54.2. informacinių technologijų dalykui mokyti savo mokyklos kompiuterių klasėje.

54.3. technologijų dalyko mokymui 5–10 klasėse, skiriant mišrias mergaičių ir berniukų grupes.

54.4. kūno kultūros pamokose 8–10 klasėse sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės.

55. Tos pačios klasės ar gretimų klasių atitinkamos grupės, kuriose yra 1–6 mokiniai, jungiamos į vieną grupę.

56. Doriniam ugdymui mokyti, jei neįmanoma sudaryti laikinosios (mobilios) grupės, mokiniai jungiami prie gretimos klasės ar bet kurios kitos, nors ir ne gretimos, klasės.

57. Minimalus mokinių skaičius 5–10 klasėse laikinosiose (mobiliose) grupėse ir mokantis pasirenkamojo dalyko ar modulio – 7 mokiniai.

58. Minimalus mokinių skaičius 1–10 klasių neformaliojo švietimo grupėse – 7 mokiniai;

59. Klasių mokinių skaičius, komplektų skaičius, klasių dalijimas ir jungimas į grupes išdėstytas 4 ir 5 prieduose.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

NEFORMALUS VAIKŲ ŠVIETIMAS MOKYKLOJE

60.Neformalus vaikų švietimas mokykloje vykdomas per:

60.1. neformaliojo švietimo programas;

60.2. kultūrinę – pažintinę veiklą;

60.3. mokyklos popamokinės veiklos renginius.

61. Neformaliojo švietimo valandos mokykloje paskirstomos laikantis šių principų:

61.1. neformaliojo švietimo valandos pirmiausia skiriamos, atsižvelgiant į turimas krepšelio lėšas;

62.2. neformaliojo švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į mokinių norus ir pageidavimus iš mokyklos pasiūlytų neformaliojo švietimo programų;

62.3. neformaliojo švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į tėvų pageidavimus;

62.4. neformaliojo švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į programų tęstinumą, populiarumą mokinių tarpe, mokytojų įdirbį;

62.5. neformaliojo švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant ir į galimybę reprezentuoti mokyklą įvairiuose renginiuose.

63. Neformaliojo švietimo užsiėmimus mokiniai renkasi laisvai.

64. Iki spalio 1 d. mokinys nusprendžia, kiek ir kokiam mokyklos siūlomam neformaliajam švietimui jis gali skirti laiko. Iki šios datos suformuojamas užsiėmimų mokinių grupės.

 

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

65. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis, ,,2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų“,

patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442 devyniolikto skirsnio ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymo ,,Dėl mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405, nuostatomis.

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS NUOSTATOS

66. Pereinant mokytis pagal pradinio ugdymo programą skiriamas adaptacinis laikotarpis.

66.1 Pirmokų adaptacinis laikotarpis – 2017-09 – 2017-11 mėn.

66.2. Veikla vykdoma pagal mokyklos metodinės tarybos sudarytą planą. (7 priedas).

67. 1–4 kl. dirba pagal 23.3., 22.1. ,,2017–2018 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano“ punktuose pateiktą variantą.

 

Dalykas Klasė Pradinio ugdymo programa 

1-4 kl. pagal ugdymo planą

( 1-am kompl.)

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti* Iš viso pamokų 

1-4

klasėse

(mokyklo-je)

1 kl. 2 kl. 3 kl. 4 kl.
Dorinis ugdymas (tikyba ar etika) 1 1 1 1 4 - 5
Lietuvių kalba 8 7 7 7 29 - 37
Užsienio k. (anglų k.) - 2 2 2 6 - 6
Matematika 4 5 5 4 18 - 22
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8 - 10
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8 - 10
Muzika 2 2 2 2 8 - 10
Kūno kultūra 3 2 3 3 11 - 14
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui 22 23 24 23 92 114
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti * 

Laikinoji grupė grupinėms konsultacijoms ,,Pagalbos mokyklėlė”

 

1*

 

1*

 

1*

 

1*

 

6*

 

5*

 

5*

Neformaliojo švietimo valandos 

(per metus / per savaitę)

64/2 64/2 64/2 64/2 8/256 1kl. -   32 / 1 

2kl. -   64 / 2

3kl. -   64 / 2

4kl.  -  64 / 2

224/7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

68. 1–4 kl. visų dalykų moko vienas mokytojas, išskyrus:

69.1. anglų k. dalyko 2 kl., 3 kl., 4 kl., muzikos 1B kl., 2 kl., 3 kl., tikybos 3 kl., moko ne klasės mokytojas, o mokytojas dalykininkas.

70. Mokinių daromą pažangą ar ugdymosi sunkumus 1–4 kl. mokytojos mažiausiai 2 kartus per metus aptaria su tėvais ir pačiais mokiniais individualių susitikimų ir tėvų susirinkimo metu.

71. Baigiančių 4 -ąją klasę mokinių visų dalykų pasiekimai įvertinami aprašu.

72. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti:

73. Neformaliojo švietimo programos ir joms skiriamų valandų skaičius per savaitę 1–4 klasėms:

 

Eil.Nr. Mokytojas (a) Programos pavadinimas 1A kl. 1B kl. 2kl. 3 kl. 4 kl. Viso:
1. R. Pozingienė Kanklių ansamblis ,,Šermukšnėlė“ 1 1 1 3
2. A. Tilvikienė Merginų ansamblis 1 1 2
5. L. Lapinskienė Saugaus eismo mokyklėlė „Šviesoforas“ 1 1 2
5. L. Šarūnienė Programa ,,Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas mokykloje” 1–4 kl. 1 1
Viso: 1 1 2 2 2 8

74. Tarifikuojamų valandų skaičius 1–4 klasėms:

 

Klasės 1A kl. 1B kl. 2 kl. 3 kl. 4 kl. Viso:
Panaudojama Minimalus pamokų skaičius klasei 22 22 23 24 23 114
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti 1 1 1 1 1 5
Neformaliojo švietimo valandos (pamokos) 1 1 2 2 2 8
Valandos, atsirandančios dėl grupių dalijimo 0 0 2 2 0 4
Viso tarifikuojama val. 24 24 28 29 26 131
Lieka netarifikuotų valandų 1 1 0 0 1 3

II SKIRSNIS

UGDYMO DALYKŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

 

75. Dorinis ugdymas:

75.1. Tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą, pateikdami klasės mokytojui prašymą;

75.2. Mokykloje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis, sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;

76. Kalbinis ugdymas:

76.1. Siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimai turi būti ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas;

76.2. Pirmosios užsienio kalbos – anglų k. – mokymas mokykloje pradedamas 2 -oje klasėje.

77. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

77.1. Gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko.

77.2. 1/4 dalykui skiriamo laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje aplinkoje;

77.3. Socialiniams gebėjimams ugdytis 1/4 pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama, ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje.

78. Matematinis ugdymas:

78.1. Organizuojant matematinį ugdymą, vadovautis ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, standartizuotų testų ataskaitų išvadomis, pagal galimybes naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones;

79. Kūno kultūra:

79.1. 1–4 kl. šokis integruojama į kūno kultūros pamokas.

80. Meninis ugdymas:

80.1. 1/2 ugdymo laiko, skirto mokomajam dalykui ,,Dailė ir technologijos“ mokyti, skirti technologijoms.

IV SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS NUOSTATOS

81. Pereinant mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą skiriamas adaptacinis laikotarpis:

81.1. Perėjusiems į 5-tą klasę mokiniams skiriamas adaptacinis – 1 mėnesio – periodas.

81.2. Penktokų adaptacinio laikotarpio veiklos planas 2015 m. rugsėjo mėn. pateikiamas 8 priede.

82. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti 5–8 klasėse:

Mokomieji dalykai 

 

Klasės Minimalus dalyko savaitinių pamokų skaičius pagal ugdymo planą 

5 – 8 kl. (1 – am komplektui)

Minimalus dalyko savaitinių pamokų skaičius 5 – 8 kl. (mokykloje)
5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl.
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4 4
Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 20 20
Užsienio kalba (1-oji) 3 3 3 3 12 12
Užsienio kalba (2-oji) - 2 2 2 6 6
Matematika 4 4 4 4 16 16
Informacinės technologijos 1 1 1 - 3 3
Gamta ir žmogus 2 2 - - 4 4
Biologija - - 1 2 3 3
Chemija - - - 2 2 2
Fizika - - 1 2 3 3
Istorija 2 2 2 2 8 8
Pilietiškumo pagrindai - - - - - -
Geografija - 2 2 2 6 6
Dailė 1 1 1 1 4 4
Muzika 1 1 1 1 4 4
Technologijos 2 2 2 1 7 7
Kūno kultūra 3 2 2 2 9 9
Žmogaus sauga 1 - 1 - 2 2
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę 26 28 29 30 113 (26+28+29+30) 113 

(26+28+29+30)

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti* 3* 12*  

Laikinoji grupė matematikos mokymo diferencijavimui (matematika) 1* 3*
Laikinoji grupė lietuvių k. mokymo di-ferencijavimui (lietuvių k.) 1*
Pasirenkamasis dalykas ,,Informacinės technologijos“ 1*
2. Neformaliojo  švietimo valandos 

(per metus / per savaitę)

64/2 68/2 68/2 68/2 268/8 234/7

83. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti 9–10 klasėse:

 

 

1.Mokomieji dalykai

 

Klasė Minimalus dalyko savaitinių pamokų skaičius pagal ugdymo planą 

9 – 10 kl. (1 – am komplektui)

Minimalus dalyko savaitinių pamokų skaičius  9 – 10 kl. (mokykloje)
9 kl. 10 kl.
Dorinis ugdymas (tikyba ar etika) 1 1 2 2
Lietuvių kalba 4 5 9 9
Užsienio kalba (1-oji) 3 3 6 6
Užsienio kalba (2-oji) 2 2 4 4
Matematika 3 4 7 7
Informacinės technologijos 1 1 2 2
Biologija 2 1 3 3
Chemija 2 2 4 4
Fizika 2 2 4 4
Istorija 2 2 4 4
Pilietiškumo pagrindai 1 1 2 2
Geografija 2 1 3 3
Ekonomika ir verslumas - 1 1 1
Dailė 1 1 2 2
Muzika 1 1 2 2
Technologijos 1,5 1 2,5 2,5
Kūno kultūra 2 2 4 6
Žmogaus sauga 0,5 - 0,5 0,5
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę 31 31 62 

(31+31)

62 

(31+31)

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti* - - 14*
Laikinoji grupė lietuvių kalbos konsultacijoms 1* 3*
Laikinoji grupė matematikos konsultacijoms 1*
Pasirenkamasis dalykas ,,Karjeros pagrindai“ 1*
2. Neformaliojo  švietimo valandos 

(per metus / per savaitę)

102/3 68/2 170/5 136/4

84. Neformaliojo švietimo programos ir joms skiriamų valandų skaičius per savaitę 5–10 klasėse:

Eil.Nr. Mokytojas (a) Programos pavadinimas 5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl. 9 kl. 10 kl. Viso:
1. L. Lingevičienė Mokinių laisvalaikio organizavimo programa 1 1 2
2. D. Auksorė Pilietiškumo mokykla 1 1
2. V. Jonikaitė Interjero ir eksterjero puošyba 1 1 1 3
3. B. Ruigienė Programa ,,Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas mokykloje” 1 1 1 3
4. L. Meižienė ,,Žurnalistikos pagrindai” 1 1
5. L. Meižienė „Kraštotyra“ 1 1
6. A. Tilvikienė Merginų ansamblis 1 1
Viso: 2 2 2 2 2 3 13

85. Tarifikuojamų pamokų skaičius 5–10 klasėse:

Klasės 5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl. 9 kl. 10 kl. Iš viso:
Panaudojama Minimalus pamokų skaičius klasei 26 28 29 30 30 31 174
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti * 0 0 0 3 0 3 6
Neformaliojo švietimo valandos (pamokos) 2 2 2 2 2 3 13
Valandos, atsirandančios dėl grupių dalijimo 0 8 3 3 0 0 14
Viso tarifikuojama 28 38 34 38 32 37 207
Lieka netarifikuotų valandų 3 3 3 0 8 4 21

 

ANTRASIS SKIRSNIS

UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

86. Dorinis ugdymas:

86.1. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), rašydami nustatytos formos prašymą;

86.2. Nuo 14 metų dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar etikos dalyką)mokinys savarankiškai renkasi pats, užpildydamas  nustatytos formos prašymą;

86..3. Mokinių dorinio ugdymo krypties pasirinkimas pateiktas 6 priede.

87. Žmogaus sauga:

87.1. Žmogaus saugos 5–10 kl. bus mokoma kaip privalomo dalyko penktoje, septintoje klasėse, skiriant po 1 savaitinę pamoką, ir devintoje klasėje, skiriant 0,5 savaitinės pamokos.

87.2. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas vadovaujantis ,,Žmogaus saugos bendrąja programa“, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159.

87.3. Intensyvinant mokymosi kursą, 9 klasėje ,,Žmogaus saugos‘‘ kursas bus mokomas pirmąjį pusmetį, vedant po 1 pamoką per savaitę.

88. Kalbos:

88.1. Mokiniams, atvykusiems iš kitos šalies, grįžusiems iš užsienio mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos išlyginti mokymosi spragas (skiriamos konsultacijos, siūlomas mokymąsis laikinojoje (mobiliojoje) grupėje).

88.2. Mokiniai 6–10 klasėse mokosi dviejų negimtųjų kalbų: anglų kalbos ir rusų kalbos.

88.3. 6 klasės mokiniai pradeda mokytis antrosios užsienio kalbos – rusų kalbos.

88.4. Mokiniams, atvykusiems iš kitų mokyklų, kuriose jie bent vienus metus mokėsi kitos užsienio kalbos, negu mokoma mūsų mokykloje, tėvų prašymu sudaromos sąlygos įveikti atsilikimą ir mokytis mokykloje mokomų užsienio kalbų, skiriant laiką konsultacijoms.

89. Matematika:

89.1. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti mokytojas naudoja Nacionalinio egzaminų centro parengtas matematinio raštingumo užduotis, buvusių PUPP užduotis, standartizuotų testų išvadas ir užduotis.

89.2. Stebėti 8, 10 kl. mokinių matematikos pasiekimus diagnostinių kontrolinių darbų pagalba ir, remiantis duomenimis, numatyti užduotis ir metodus spragoms įveikti, grupinių ir individualių konsultacijų metu.

90. Informacinės technologijos:

90.1. Informacinių technologijų dalyko mokyti pradedama nuo 5 klasės.

90.2. Informacinių technologijų kaip atskiro dalyko mokoma per visą pagrindinio ugdymo programą, o 8 klasėje, kaip pasirenkamąjį dalyką.

90.3. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų modulių:

90.3.1. 9 klasėje – kompiuterinės leidybos pradmenys;

90.3.2. 10 klasėje – programavimo TP programavimo kalba pradmenys.

90.4. Organizuojant integruotas pamokas su informacinių technologijų dalyku, jų planavimo, konsultavimo, aprūpinimo, pamokų vedimo laiko klausimai derinami su informacinių technologijų mokytoju.

91. Gamtamokslinis ugdymas:

91.1. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtamokslinio ugdymo mokytojai skirtia iki 40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

91.2. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti mokytojas pirmiausia tinkamai panaudoja mokyklos mokymosi aplinką, o, esant galimybėms, kilnojamosiomis ir virtualiosiomis laboratorijomis, edukacinėmis erdvėmis ir mokymosi ištekliais už mokyklos ribų.

92. Socialinis ugdymas:

82.1. 2017–2018 m. m. pilietiškumo pagrindų mokiniai mokomi 9 ir 10 klasėse, skiriant po 1 pamoką.

92.2. 9 – 10 kl. pilietiškumo pagrindų ugdymas integruojamas su socialine veikla.

92.3. 5–6 kl. mokant istorijos, laikomasi tokio turinio išdėstymo eiliškumo: 5 kl. – Lietuvos istorija, pradedant nuo savo apylinkės istorijos, 6 kl. – Europos, paskiausiai – pasaulio istorija.

93. Technologinis ugdymas:

93.1. Mokykloje technologijų mokymui skiriamos mišrios grupės. Technologijų mokytojai tarpusavyje derina, planuoja ilgalaikiuose detaliuosiuose planuose ir keičiasi grupėmis taip, kad būtų užtikrinta, jog visų klasių mokiniai išmoktų kursą, numatytą technologijų bendrosiose programose.

93.2. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

93.3. 9 klasėje technologijų pamokose 17 pamokų (valandų) skiriama integruotam technologijų kursui ir vienai pasirinktinai technologijų programai: dizainas (retosios technologijos) ar braižyba ir konstrukcinės medžiagos.

93.4. Pirmąjį pusmetį 9 kl. klasės mokiniai turės vieną pamoką per savaitę, o antrą pusmetį – dvi pamokas per savaitę.

94. Kūno kultūra:

94.1. Specialiosios medicininės grupės mokiniai dalyvauja pratybose su pagrindine grupe, bet krūvis jiems skiriamas pagal gydytojų rekomendacijas, kūno kultūros mokytojui atsakingai stebint mokinį. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami.

94.2. Parengiamosios medicininės fizinio grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgiant į negalavimų pobūdį. Nevertinami, neskiriami ir neatliekami pratimai, kurie gali skatinti ligų paūmėjimą.

94.3. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose iki 14 metų mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, o nuo 14 iki

 

16 metų – jo paties pageidavimu, gali būti vertinami pažymiu. Dėl ligos pobūdžio, negalintiesiems atlikti įprastų užduočių, mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

94.4. Mokiniai gali būti atleidžiami nuo kūno kultūros pamokų pagal gydytojų pažymas, mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistės pažymas, tėvų raštiškus ar žodinius prašymus, o taip pat esant būtinumui, pasiprašius mokiniui žodžiu.

94.5. Remiantis mokyklos ugdymo plano 16.6.4. punktu, atleisti nuo kūno kultūros pamokų, mokiniai privalo dalyvauti pamokose kaip stebėtojai ar kaip kūno kultūros mokytojo pagalbininkai arba mokytojas siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.). Už šio punkto vykdymą atsakingi kūno kultūros mokytojai.

V SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

95. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas.

95.1. Pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams teikimo tvarka numatyta ,,Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo ir specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo Vėžaičių pagrindinėje mokykloje tvarkoje“, patvirtintoje mokyklos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-70/1.

95.2. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas mokykloje organizuojamas:

95.2.1. specialiųjų poreikių mokinių mokymas visiškai integruojamas į bendrą tos klasės ugdymo procesą;

95.2.2. dalykams mokyti rengiamos pritaikytos programos, pritaikant bendro ugdymo mokyklos dalykų programų turinį;

95.2.3. pritaikytas programas rengia dalyko mokytojas, konsultuojamas mokyklos specialiojo pedagogo.

95.2.4. logopedinės pratybos mokiniams teikiamos ne pamokų metu.

96. Konkrečių specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procesas, ugdymo turinio pritaikymas pagal ,,2017–2018 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų“ IV skyrių, organizuojamas pagal specialiosios pedagogės ir Vaiko gerovės komisijos siūlymus, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

97. Pasikeitus ar iškilus naujoms ugdymo aplinkybėms, mokyklos ugdymo planas gali būti papildomas, vadovaujantis „2017 – 2018 mokslo metų bendrųjų ugdymo planų“ nuostatomis.

98. Mokykla gali koreguoti mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų programoms ir minimalų privalomų pamokų skaičių mokiniui.

 

SUDERINTA

Mokyklos tarybos

2017-08-24 posėdžio

protokoliniu nutarimu

(protokolas Nr. 1-4)

 

 

Komentarai negalimi.