PATVIRTINTA
Klaipėdos r. Vėžaičių pagrindinės
mokyklos direktoriaus
2019 m. rugpjūčio 30 d
įsakymu Nr. V-148
KLAIPĖDOS R. VĖŽAIČIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS DARBO APMOKĖJIMO SISTEMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
- Klaipėdos r. Vėžaičių pagrindinės mokyklos (toliau – Mokykla) darbo apmokėjimo
sistema (toliau – Sistema) reglamentuoja Mokyklos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, darbuotojų premijavimą, materialines pašalpas, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo terminus ir tvarką, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, kasmetinį veiklos vertinimą.
- Ši Sistema nereglamentuoja Mokykloje darbuotojų atliekamų darbo funkcijų turinio,
nenumato darbo funkcijų aprašymo, darbuotojams privalomų kvalifikacinių reikalavimų, kuriuos numato darbuotojų pareigybės aprašymai ir/arba darbo sutartys.
- Sistema patvirtinama Mokyklos direktoriaus įsakymu, atlikus darbuotojų
informavimo ir konsultavimo procedūras. Sistema gali būti keičiama, įvykdžius darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūras Darbo kodekso nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
DARBUOTOJŲ PAREIGYBĖS
Darbuotojų pareigybių lygiai ir grupės
4. Biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybės yra keturių lygių:
4.1. A lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas;
4.2. A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;
4.3. A2 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, taip pat mokytojų pareigybės;
4.4. B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų;
4.5. C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija;
4.6. D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.
5. Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės skirstomos į šias grupes:
5.1. biudžetinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, kurių pareigybės priskiriamos A lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti;
5.2. struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, kurių pareigybės priskiriamos A arba B lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti;
5.3. specialistai, kurių pareigybės priskiriamos A arba B lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti;
5.4. kvalifikuoti darbuotojai, kurių pareigybės priskiriamos C lygiui;
5.5. darbuotojai, kurių pareigybės priskiriamos D lygiui (toliau – darbininkai).
Darbuotojų pareigybių sąrašas ir darbuotojų pareigybių aprašymai
6. Mokyklos vadovas tvirtina mokyklos darbuotojų pareigybių sąrašus, naudodamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriaus kodu ir pritaikydamas profesijos pavadinimą konkrečiai pareigybei įvardyti.
7. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), pareigybių skaičius biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše nustatomas, atsižvelgiant į:
7.1. mokyklos pagal atitinkamas ugdymo programas dirbančių mokytojų kontaktinių valandų skaičių per mokslo metus, nustatytą atsižvelgiant į:
7.1.1. kai mokiniai ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas, – sąlyginių klasių (grupių) skaičių ir dydį, nustatytus pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos papildomai finansuojamą klasių (grupių) skaičių;
7.2. vidutinį kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičių, kuris nustatomas;
7.2.1. kai mokiniai ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas, – pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše nustatytas vidutinių kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, normas pagal sąlyginį klasės (grupės) dydį;
7.3. iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų valandų (kontaktinių ir nekontaktinių), vidutiniškai tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičių, kuris yra 1386.
8. Mokyklos vadovas tvirtina mokyklos darbuotojų pareigybių aprašymus. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, išskyrus mokytojų (išskyrus trenerius), pareigybių aprašymo metodiką. Mokytojų (išskyrus trenerius) pareigybių aprašymo metodiką tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.
9. Mokyklos darbuotojo pareigybės aprašyme turi būti nurodyta:
9.1. pareigybės grupė;
9.2. pareigybės pavadinimas;
9.3. pareigybės lygis;
9.4. specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam darbuotojui (išsilavinimas,
darbo patirtis, profesinė kvalifikacija);
9.5. pareigybei priskirtos funkcijos.
III SKYRIUS
DARBO UŽMOKESTIS
Darbo užmokesčio sandara
10. Konkretus darbo užmokestis nustatomas individualiai kiekvienam darbuotojui
Mokyklos ir darbuotojo susitarimu darbo sutartyje ir jos pakeitimuose, nustatant darbo užmokestį per mėnesį, jei darbo teisės normos nenumato kitų reikalavimų.
11. Darbo užmokesčio dydis konkrečiam darbuotojui priklauso nuo pareigybės, jos lygio, darbuotojo pareigybei keliamų kvalifikacinių reikalavimų, darbuotojo išsilavinimo, stažo dirbant tą patį darbą. Darbo stažas perskaičiuojamas du kartus per metus: rugsėjo 1 d. ir sausio 1 d.
12. Jei su darbuotoju sutariama, kad jis dirbs ne visą darbo laiką, darbo užmokestis
mokamas to darbuotojo proporcingai dirbtam laikui, išskyrus atvejus, kai darbo užmokestis mokamas pagal darbo normas.
13. Darbo užmokesčio dydžio keitimas:
13.1. pedagoginių darbuotojų darbo krūvis priklauso nuo etato dydžio;
13.2. darbo užmokesčio dydis keičiamas šalių rašytiniu susitarimu.
14. Mokyklos darbuotojų darbo užmokestį sudaro:
14.1. pareiginė alga (mėnesinė alga – pastovioji ir kintamoji dalys arba pastovioji dalis);
14.2. priemokos;
14.3. mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų;
14.4. premijos.
Pareiginės algos bazinis dydis
15. Ateinančių finansinių metų pareiginės algos bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą pareiginės algos bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas pareiginės algos bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą pareiginės algos bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.
Pareiginės algos pastovioji dalis
16. Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pareiginės algos koeficientais. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra lygus pareiginės algos baziniam dydžiui. Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio.
Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginė alga ir darbo krūvio sandara
17. Mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui pareiginės algos pastovioji
dalis nustatoma pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą. Taikomas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų vidurkis. Mokytojų darbo užmokestis apskaičiuojamas Mokytojo atlyginimo skaičiuoklėje.
18. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) programas, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos.
19. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laiką sudaro:
19.1. kontaktinės valandos, skiriamos bendrojo ugdymo srities (dalyko), profesinio mokymo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms įgyvendinti pagal ugdymo (mokymo) planuose numatytas valandas, neformaliojo švietimo programoms (išskyrus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) – pagal programoje numatytas valandas, ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei);
19.2. valandos, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir su veikla mokyklos bendruomenei.
19.2.1. Veiklos, susijusios su profesiniu tobulėjimu:
19.2.1.1 dalyvavimas įstaigos, kaip besimokančios bendruomenės, ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiklose: ugdomųjų veiklų (pamokų) stebėjimas ir aptarimas, praktinės veiklos refleksija, dalijimasis patirtimi dalykinėse (metodinėse) grupėse, savo profesinės veiklos įsivertinimas, kitų pedagoginių darbuotojų profesinės veiklos analizė, ir pan.;
19.2.1.2. dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklose: neformalaus švietimo programose, seminaruose, konferencijose, trumpalaikėse ar ilgalaikėse stažuotėse, projektuose ir pan.;
19.2.1.3. bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų stiprinimas savišvietos būdu;
19.2.1.4. mokytojų veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė.
19.2.2. Veiklos mokyklos bendruomenei yra privalomos ir sulygstamos su mokytoju individualiai.
Privalomos veiklos:
19.2.2.1. tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas, konsultavimas ir bendradarbiavimas su jais dėl mokinių ugdymo(si) ir mokymosi pažangos ir pasiekimų;
19.2.2.2. bendradarbiavimas su mokyklos darbuotojais mokinių ugdymo klausimais;
19.2.2.3. mokyklos administracijos inicijuotos veiklos, skirtos mokyklos veiklai planuoti, organizuoti.
Individualios veiklos:
19.2.2.4. bendradarbiavimo veiklos, skirtos mokyklos veiklai planuoti, tobulinti, pozityviam mokyklos mikroklimatui kurti, ugdymo ir švietimo pagalbos kokybei, mokykloje ugdomų mokinių saugumui užtikrinti:
19.2.2.4.1. dalyvavimas, vadovavimas darbo grupėms ar komisijoms, jų veiklos administravimas ar koordinavimas;
19.2.2.4.2. dalyvavimas mokyklos savivaldos veikloje ir / ar savivaldos veiklos administravimas;
19.2.2.4.3. mokyklos renginių ar tikslinių edukacinių veiklų organizavimas ir dalyvavimas jose;
19.2.2.4.4. mokyklos informacinių technologijų diegimo ir taikymo ugdymo procese, socialinių tinklų grupių veiklos koordinavimas.
19.2.2.5. Mokyklos ugdymo turinio formavimo veiklos:
19.2.2.5.1. bendrų dalyko ar ugdymo srities veiklų koordinavimas ir dalyvavimas jose;
19.2.2.5.2. mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti skirtų programų, dalyko kurso ar dalyko modulio programų rengimas;
19.2.2.5.3.. mokyklos projektų, skirtų mokyklos ugdymo turiniui kurti ir įgyvendinti, rengimas ir jų įgyvendinimas;
19.2.2.5.4. dalyvavimas tarptautiniuose, nacionaliniuose ir / ar regioniniuose projektuose ir (ar) jų įgyvendinimas;
19.2.2.5.5. informacinių komunikacijos technologijų taikymo ugdymo turinyje, skaitmeninio ugdymo turininio kūrimo veiklų koordinavimas;
19.2.2.5.6. edukacinių erdvių, mokymosi aplinkų, ugdymo priemonių kūrimas ir priežiūra.
19.2.2.6. Konsultavimo ir patirties sklaidos veiklos:
19.2.2.6.1.. pedagoginių darbuotojų didaktinis, dalykinis konsultavimas;
19.2.2.6.2. kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir įgyvendinimas mokykloje.
19.2.2.7. Vertinimo, ekspertavimo veiklos:
19.2.2.7.1. brandos egzaminų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų, nacionalinių mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimų ir kitų mokymosi pasiekimų patikrinimų vykdymas ir mokinių rezultatų vertinimas:
19.2.2.7.2 mokyklos inicijuotų mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimų užduočių rengimas;
19.2.2.7.3. mokytojų praktinės veiklos ir / ar ugdymo proceso vertinimas.
19.2.2.8. Mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skirtos edukacinės, ugdomosios veiklos:
19.2.2.8.1. edukacinių renginių, konkursų, olimpiadų, išvykų organizavimas ir dalyvavimas juose;
19.2.2.8.2. olimpiadų, konkursinių užduočių rengimas ir mokinių darbų vertinimas;
19.2.2.8..3. mokinių konsultavimas jiems rengiantis olimpiadoms, konkursams, varžyboms ir pan.;
19.2.2.8..4. mokinių ugdymo karjerai veiklų vykdymas.
19.2.2.9. Bendradarbiavimo su mokyklos partneriais veiklos, apimančios bendrų projektų, renginių organizavimą ir jų įgyvendinimą mokykloje ar už jos ribų.
20. Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), valandų skaičius per mokslo metus:
| Pareigybė | Kontaktinės valandos ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei) | Valandos, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenei | Iš viso |
| Mokytojas (pedagoginis darbo stažas iki 2 metų) Mokytojas
Vyresnysis mokytojas Mokytojas metodininkas Mokytojas ekspertas (pedagoginis darbo stažas nuo daugiau kaip 2 metų) |
1 010-1 410 | 102-502 | 1 512 |
21. Mokytojui, dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas, per metus skiriama ne daugiau kaip 888 kontaktinės valandos privalomiems dalykams pagal bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, mokyti; tuo atveju ne mažiau kaip 355 valandos skiriamos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti; ne mažiau kaip 152 valandos gali būti skiriamos vadovauti klasei (grupei).
22. Mokytojui (kurio pedagoginis darbo stažas iki 2 metų), dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas, per metus skiriama ne daugiau kaip 756 kontaktinės valandos, o dirbančiam pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) – ne daugiau kaip 924 kontaktinės valandos.
23. Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandarą pagal dalykus, ugdymo ar mokymo sritis nustato biudžetinės įstaigos vadovas pagal šio priedo 21punkte nustatytas valandas vadovaudamasis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
24. Valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokomas, mokinių
mokymosi pasiekimams vertinti, skaičius mokytojui per mokslo metus nustatomas pagal Lietuvos
Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašo lentelėje nurodytą valandų skaičių (procentais nuo kontaktinių valandų), atsižvelgiant į įgyvendinamą programą, ugdymo ar mokymo sritį, dalyką ir į mokinių skaičių klasėje (grupėje).
| Programa, ugdymo, mokymo sritis, dalykas | Mokytojams, kurių darbo stažas iki 2 metų | Mokytojams, kurių darbo stažas 2 ir daugiau metų | ||||
| mokinių skaičius klasėje (grupėje) | mokinių skaičius klasėje (grupėje) | |||||
| ne daugiau
kaip 11* |
12-20 | 21 ir daugiau | ne daugiau
kaip 11* |
12-20 | 21 ir daugiau | |
| 1. Bendrojo ugdymo programų dalykai: | x | |||||
| 1.1. Pradinis ugdymas (visi dalykai) | 70 | 75 | 80 | 50 | 55 | 60 |
| 1.2. Pagrindinis ir vidurinis ugdymas: | x | |||||
| 1.2.1. Dorinis ugdymas (tikyba, etika) | 62 | 64 | 66 | 42 | 44 | 46 |
| 1.2.2. Lietuvių kalba ir literatūra, gimtoji kalba (mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba) | 74 | 78 | 80 | 54 | 58 | 60 |
| 1.2.3. Užsienio kalba | 67 | 70 | 73 | 47 | 50 | 53 |
| 1.2.4. Matematika | 70 | 73 | 75 | 50 | 53 | 55 |
| 1.2.5. Informacinės technologijos | 65 | 68 | 70 | 45 | 48 | 50 |
| 1.2.6. Gamtamokslinis ugdymas | 65 | 68 | 70 | 45 | 48 | 50 |
| 1.2.7. Socialinis ugdymas | 65 | 68 | 70 | 45 | 48 | 50 |
| 1.2.8. Menai, technologijos, kūno kultūra, kiti dalykai | 60 | 62 | 64 | 40 | 42 | 44 |
| 2. Profesinio mokymo programos | 62 | 64 | 68 | 42 | 44 | 48 |
| 3. Neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) programos | 55 | 60 | 64 | 40 | 42 | 44 |
25. Valandų, skiriamų vadovauti klasei (grupei), skaičius mokytojo pareigybei per mokslo metus nustatomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašo lentelę , atsižvelgiant į mokinių skaičių klasėje (grupėje):
| Mokinių skaičius klasėje (grupėje) | ne daugiau kaip 11 | 12-20 | 21 ir daugiau |
| Valandų, skiriamų vadovauti klasei (grupei), skaičius mokytojui per mokslo metus | 152 | 180 | 210 |
26. Kvalifikacinės kategorijos įtaka mokytojo darbo krūvio sandarai. Atsižvelgiant į švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamuose Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatuose nustatytas veiklas, kurias turi vykdyti atitinkamas kvalifikacines kategorijas įgiję mokytojai, rekomenduojama:
26.1. mokytojams, kuriems nesuteikta kvalifikacinė kategorija, ir mokytojams, turintiems mokytojo kvalifikacinę kategoriją, skirti pakankamai laiko profesiniam tobulėjimui ir būtinų mokytojo profesijos kompetencijų įtvirtinimui;
26.2. vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją turintiems mokytojams skirti valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, pagal jų kvalifikacinę kategoriją privalomoms veikloms: dalyvauti metodinėje veikloje, skleisti savo gerąją pedagoginio darbo patirtį įstaigoje;
26.3. mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją turintiems mokytojams skirti valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, pagal jų kvalifikacinę kategoriją privalomoms veikloms: rengti ir vykdyti mokyklos ir (ar) regiono ugdymo projektus, analizuoti dalyko srities (dalykų grupės, programos) ugdymo rezultatus ir inicijuoti didaktinius pokyčius, mentorystei, organizuoti ir vykdyti prevencines ir kitas programas, kitoms įstaigos poreikius atitinkančioms veikloms;
26.4. mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją turintiems mokytojams skirti valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, pagal jų kvalifikacinę kategoriją privalomoms veikloms, sprendžiant sudėtingesnius uždavinius mokyklos, regiono ir (ar) šalies švietimo kokybei gerinti: analizuoti, teikti grįžtamąjį ryšį ir vertinti kolegų veiklą, rengti mokymo priemones, vadovauti regiono ar šalies ugdymo projektams, rengti pedagoginių kompetencijų tobulinimo programas, vadovauti studentų ar pradedančiųjų mokytojų praktikai, atstovauti įstaigai, dalyvauti darbo grupėse / renginiuose, organizuoti ir analizuoti ugdymo, mokymo ir mokymosi procesą, tirti pedagogines situacijas, naujas mokymosi strategijas ir jas taikyti, rengti ugdymo projektus, mokymo, mokymosi bei didaktines priemones, skleisti gerąją pedagoginio darbo patirtį įstaigoje, regione ir šalyje.
27. Mokytojams, kurių pedagoginis darbo stažas – iki dvejų metų, ir pedagogams stažuotojams rekomenduojama skirti kuo daugiau valandų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, profesiniam tobulėjimui, nes pagrindinis tokių mokytojų veiklos tikslas – plėtoti ir gilinti studijų metu įgytas kompetencijas darbo vietoje, sklandžiai integruotis į įstaigos bendruomenę, gaunant tikslingą pagalbą (grįžtamąjį ryšį, konsultuojantis su mokykloje skirtu mentoriumi ir aukštosios mokyklos praktikos vadovu).
28. Mokytojams už veiklos sudėtingumą didinamas pareiginės algos pastoviosios
dalies koeficientas:
28.1. 3 procentais – kai lietuvių ir užsienio kalbų, pradinio ugdymo bei matematikos
pamokose ugdomi 2 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius arba 1 mokinys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintis didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių, ir už namuose mokomą mokinį;
2 procentais – kai gamtos, socialinių mokslų bei informacinių technologijų pamokose
ugdomi 2 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų
sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius arba 1 mokinys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintis didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių;
1 procentu – kai menų, dorinio, fizinio ugdymo bei technologijų pamokose ugdomi 2
mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius arba 1 mokinys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintis didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių
28.2. 4 procentais – kai lietuvių ir užsienio kalbų, pradinio ugdymo bei matematikos pamokose ugdomi 3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius arba 1 mokinys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintis vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius ir 1 mokinys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintis didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių;
3 procentais – kai gamtos, socialinių mokslų bei informacinių technologijų pamokose ugdomi 3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius arba 1 mokinys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintis vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius ir 1 mokinys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintis didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių;
2 procentais – kai menų, dorinio, fizinio ugdymo bei technologijų pamokose ugdomi 3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius arba 1 mokinys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintis vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius ir 1 mokinys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintis didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių;
28.3. 5 procentais – kai lietuvių ir užsienio kalbų, pradinio ugdymo bei matematikos pamokose ugdomi 4 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius arba 2 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius ir 1-2 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių;
4 procentais – gamtos, socialinių mokslų bei informacinių technologijų pamokose ugdomi 4 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius; arba 2 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius ir 1-2 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių;
3 procentais – kai menų, dorinio, fizinio ugdymo bei technologijų pamokose ugdomi 4 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius arba 2 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius ir 1-2 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių;
28.4. 6 procentais – kai lietuvių ir užsienio kalbų, pradinio ugdymo bei matematikos pamokose ugdomi 5 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, arba klasėje ugdomi 3-4 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius ir 1-2 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių;
5 procentais – kai gamtos, socialinių mokslų bei informacinių technologijų pamokose ugdomi 5 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, arba klasėje ugdomi 3-4 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius ir 1-2 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių;
4 procentais – – kai menų, dorinio, fizinio ugdymo bei technologijų pamokose ugdomi 5 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, arba klasėje ugdomi 3-4 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius ir 1-2 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių;
28.4. 7 procentais – kai lietuvių ir užsienio kalbų, pradinio ugdymo bei matematikos pamokose ugdomi 5 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius ir 3 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių;
6 procentais – kai gamtos, socialinių mokslų bei informacinių technologijų pamokose ugdomi 5 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius ir 3 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių;
4 procentais – – kai menų, dorinio, fizinio ugdymo bei technologijų pamokose ugdomi 5 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius ir 3 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių;
28.5. 1 procentu – už kiekvieną mokinį, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose;
28.6. 1 procentu – mokantiems nuo 1 iki 2 užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas;
28.7. 2 procentais – mokantiems nuo 3 iki 5 užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas;
29. Jeigu mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veikla atitinka du ir daugiau šios sistemos 29 punkte nustatytų kriterijų, jo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais.
30. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas dėl veiklos sudėtingumo didinami 5 procentais:
30.1. kurių grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba) 1–3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
30.2. kurių grupėje ugdomi vienas ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje.
31. Mokytojų, dirbančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami 5 procentais:
31.1. kurių grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba) 1–3 mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
31.2. ugdantiems vieną ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje.
31.3 Auklėtojų, dirbančių bendrojo ugdymo mokyklose, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami 5 procentais:
31.3.1. kurių klasėje (grupėje) ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba) 1 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
32. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacinės kategorijos, atsižvelgiant į mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų išsilavinimą ir jų turimų kompetencijų, reikalingų profesinei veiklai, visumą, nustatomos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą, mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams, baigusiems profesinio mokymo programą, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, gali būti suteikiamos atitinkamai mokytojo, vyresniojo mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto, vyresniojo pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacinės kategorijos. Mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams, įgijusiems aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, gali būti suteikiamos atitinkamai mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko, mokytojo eksperto ar pagalbos mokiniui specialisto, vyresniojo pagalbos mokiniui specialisto, pagalbos mokiniui specialisto metodininko, pagalbos mokiniui specialisto eksperto kvalifikacinės kategorijos. Mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams, įgijusiems aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, gali būti suteikiamos atitinkamai mokytojo, vyresnio mokytojo, mokytojo metodininko, mokytojo eksperto ar pagalbos mokiniui specialisto, vyresnio pagalbos mokiniui specialisto, pagalbos mokiniui specialisto metodininko, pagalbos mokiniui specialisto eksperto kvalifikacinės kategorijos. Mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams, įgijusiems aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją, iš karto suteikiama mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacinė kategorija.
33. Mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedą, atsižvelgiant į mokykloje ugdomų mokinių skaičių, pedagoginio darbo stažą ir veiklos sudėtingumą. Taikomas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų vidurkis.
34. Pareigybių, kurias einant atliekamas darbas yra laikomas pedagoginiu ir įskaitomas į pedagoginio darbo stažą, sąrašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
35. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma.
36. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų ir tiflopedagogų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių) darbo krūvio sandara (darbo pareigų paskirstymas pagal laiką) pateikiama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priede.
37. Šioje dalyje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas iš naujo pasikeitus mokinių skaičiui, pedagoginiam stažui, kvalifikacinei kategorijai, veiklos sudėtingumu ar nustačius, kad direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareiginė alga viršija (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio mokyklos darbuotojų 5 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius.
Pareiginės algos kintamoji dalis
38. Pareiginės algos kintamoji dalis, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą, nustatoma vieneriems metams ir gali siekti iki 50 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies.
39. Metines veiklos užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius nustato ir kasmetinę darbuotojų veiklą vertina tiesioginis jų vadovas. Mokyklos darbuotojo tiesioginis vadovas atsižvelgdamas į mokyklos finansines galimybes ir įvertinęs darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą:
39.1. labai gerai, – teikia vertinimo išvadą direktoriui su siūlymu nustatyti vieniems metams pareiginės algos kintamosios dalies dydį nuo 10 iki 15 procentų didesnį pareiginės algos pastoviosios dalies;
39.2. gerai, – teikia vertinimo išvadą direktoriui su siūlymu nustatyti vieniems metams pareiginės algos kintamosios dalies dydį nuo 5 iki 10 procentų didesnį pareiginės algos pastoviosios dalies;
39.3. patenkinamai, – teikia vertinimo išvadą direktoriui su siūlymu nenustatyti vieniems metams pareiginės algos kintamosios dalies dydžio;
39.4. nepatenkinamai, – teikia vertinimo išvadą direktoriui su siūlymu vieniems metams nustatyti mažesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nuo 5 iki 10 procentų, tačiau ne mažesnį nei minimalus pastoviosios dalies koeficiento dydis.
40. Mokyklos direktorius gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą, per 10 darbo dienų priima sprendimą pritarti ar nepritarti mokyklos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams dėl pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo. Neturint lėšų, vertinimas įsakymu netvirtinamas, kintamoji dalis nedidinama.
41. Mokyklos darbuotojo pareiginės algos kintamoji dalis gali būti nustatyta priėmimo į darbą metu, atsižvelgiant į darbuotojo profesinę kvalifikaciją ir jam keliamus uždavinius, tačiau ne didesnė kaip 10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies ir ne ilgiau kaip vieneriems metams.
42. Darbininkams pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma.
43. Nediskriminavimo užtikrinimas:
43.1. tos pačios pareigybės ir kvalifikacijos darbuotojams darbo užmokestis
mokamas nepriklausomai nuo jo lyties, rasės, tautybės, kilmės, tikėjimo, vaikų (ne) turėjimo ir kt.
43.2. tos pačios pareigybės ir kvalifikacijos darbuotojams, dirbantiems pagal
terminuotas darbo sutartis, nustatytas atlyginimas negali būti mažesnis nei darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis.
43.3. tos pačios pareigybės ir kvalifikacijos darbuotojams darbuotojo darbo
užmokestis be diskriminavimo reiškia nediskriminacinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius pinigais, kuriuos darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą.
43.4. diskriminavimu nelaikomas:
43.4.1. skirtingų darbo užmokesčio dalių taikymas skirtingoms pareigybėms;
43.4.2. skirtingų darbo užmokesčio dalių ar skirtingo dydžio darbo užmokesčio taikymas skirtingos kvalifikacijos, skirtingos darbo patirties ir stažo darbuotojams.
44. Minimalus darbo užmokestis:
44.1. Mokykloje taikomas Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio darbo
užmokesčio ir/arba minimalaus valandinio užmokesčio dydžiai.
44.2. minimalus mėnesinis ar minimalus valandinis darbo užmokestis darbuotojams
mokamas už nekvalifikuotą darbą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.
44.3. nekvalifikuotu darbu Mokykloje laikomos šios pareigybės:
44.3.1. valytojas (rankomis);
44.3.2. pagalbinis virtuvės darbininkas;
44.3.3.virtuvės darbininkas;
44.3.4. pagalbinis darbininkas;
44.3.5. kiemsargis;
44.3.6. mokyklos budėtojas;
44.3.7. statinių techninės priežiūros ir einamojo remonto darbininkas;
44.3.8. katilinės kūrikas.
44.3. Mokykloje už nekvalifikuotą darbą gali būti mokamas didesnis už minimalų
darbo užmokestį, jei tai nustatyta šalių susitarimu.
45. Apmokėjimas už nukrypimą nuo normalių darbo sąlygų:
45.1. už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas
darbuotojo darbo mastas darbuotojų sutikimu, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, kurio konkretus dydis šalių numatomas darbo sutartyse, susitarimuose dėl papildomo darbo arba paskiriamas direktoriaus įsakymu, nurodant priemokos skyrimo priežastis:
45.1.1. darbuotojams už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų vykdymą priemoka gali siekti 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio;
45.1.2. mokytojo pavadavimo atvejais, kai dubliuojamos savos, pagal sutartį turimos pamokos, su pavaduojamo asmens pamokomis, apskaičiuojant etatą, dvi tokios pamokos laikomos viena kontaktine valanda;
45.1.3. mokytojo pavadavimo atvejais, kai nedubliuojamos savos, pagal sutartį turimos pamokos, su pavaduojamo asmens pamokomis, apskaičiuojant etatą, viena pamoka laikoma viena kontaktine valanda;
45.2. už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, jei šis
darbo laikas padauginus iš atitinkamo dydžio darbuotojo prašymu nėra pridedamas prie darbuotojo kasmetinių atostogų, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
45.3. už darbą švenčių dieną, jei šis darbo laikas padauginus iš atitinkamo dydžio
darbuotojo prašymu nėra pridedamas prie darbuotojo kasmetinių atostogų, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
45.4. už darbą naktį, jei šis darbo laikas padauginus iš atitinkamo dydžio darbuotojo
prašymu nėra pridedamas prie darbuotojo kasmetinių atostogų, mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
45.5. už viršvalandinį darbą, jei šis darbo laikas padauginus iš atitinkamo dydžio
darbuotojo prašymu nėra pridedamas prie darbuotojo kasmetinių atostogų, mokama:
45.5.1. už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo
užmokesčio dydžio užmokestis;
45.5.2. už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos)
grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis;
45.5.3. už viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo
darbo užmokestis;
45.5.4. už viršvalandinį darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip du su puse
darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
45.6. Mokyklos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su
kelionėmis ar važiavimu, ir tokios kelionės/važiavimo išlaidos atskirai nekompensuojamos iš Mokyklos kaip dienpinigiai, komandiruotės išlaidos ar kitais pagrindais, darbo sutartimi ar jos pakeitimu ar atskiru susitarimu gali būti numatytas padidėjusių išlaidų kompensavimas, kuris negali viršyti penkiasdešimt procentų pagrindinio (bazinio/tarifinio) darbo užmokesčio.
46. Darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, atlikus vienkartines ypač svarbias mokyklos veiklai užduotis. Taip pat ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, įvertinus labai gerai mokyklos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą. Premijos negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
47. Premijos gali būti neskiriamos, jeigu darbuotojas per vienerius metus buvo įspėtas
dėl jo darbo pareigų pažeidimo ar jų netinkamo vykdymo.
48. Premijos dydis ir išmokėjimo galimybės priklauso nuo mokyklai darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.
IV SKYRIUS
DARBO UŽMOKESČIO MOKĖJIMO ORGANIZAVIMAS
49. Darbo užmokestis mokamas pinigais.
50. Darbo užmokestis pervedamas į darbuotojo asmeninę banko sąskaitą.
51. Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, iki kiekvieno
mėnesio 15 ir 30 d., jeigu nėra darbuotojo prašymo mokėti darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį.
52. Darbo sutarties pasibaigimo atveju visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios
išmokos išmokamos ne vėliau kaip paskutinę darbo santykių dieną, nebent šalys atleidimo metu susitaria, kad darbuotojui mokėtina suma bus sumokėta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po darbo santykių pasibaigimo.
53. Jei pavėluojama mokėti darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias
išmokas:
53.1. jei vėlavimas įvyksta dėl Mokyklos kaltės darbo santykiams nepasibaigus –
kartu su pavėluotu sumokėti darbo užmokesčiu ar su jomis susijusiomis išmokomis sumokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio;
53.2. jei vėlavimas įvyksta dėl Mokyklos kaltės darbo santykiams pasibaigus –
Mokykla moka netesybas. Jei pradelsta mokėti suma viršija darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, netesybų dydis yra darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jei pradelsta mokėti suma mažesnė už darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, netesybų dydis – yra pradelsta sumokėti suma padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių;
53.3. jei vėlavimas įvyksta dėl paties darbuotojo kaltės darbo santykiams galiojant ar
jiems pasibaigus – netesybos nemokamos.
54. Mokykla vieną kartą per mėnesį elektroniniu būdu, išsiųsdama informaciją į
darbuotojo el. pašto dėžutę, pateikia darbuotojui informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydama viršvalandinių darbų trukmę. Jei darbuotojas neturi elektroninio pašto dėžutės ar nepageidauja ja naudotis – informacija jam teikiama kitu šalių sutartu būdu, o tokio nesant – pagal darbuotojo raštu pateiktą prašymą.
55. Draudžiama skelbti ar teikti informaciją apie atskiro darbuotojo darbo užmokesčio
dydį, nesant jo sutikimo, išskyrus kai informaciją apie darbo užmokesčio dydį privaloma pateikti teisės aktų nustatyta tvarka.
56. Darbuotojo prašymu Mokykla išduoda pažymą apie darbuotojo darbą Mokykloje,
nurodydamas darbuotojo darbo funkciją ar pareigas, kiek laiko jis dirbo, darbo užmokesčio dydį ir sumokėtų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį.
V SKYRIUS
SU DARBO UŽMOKESČIU SUSIJUSIOS IŠMOKOS
57. Vidutinis darbo užmokestis:
57.1. darbo teisės aktuose nurodytais atvejais darbuotojui mokamos išmokos
skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį.
57.2. vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Darbo kodekso 139 str. 2 ir
4 d. nustatyta tvarka. Į vidutinį darbo užmokestį neįskaičiuojamos vienkartinės premijos darbuotojui paskatinti.
58. Ligos išmoka (pašalpa):
58.1. ligos pašalpa mokama už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias
su darbuotojo darbo grafiku. Mokama ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 62,06 procento ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.
58.2. pagrindas skirti ligos išmoką (pašalpą) yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas
pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.
59. Atostoginiai:
59.1. kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo
užmokestis;
59.2. atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių
atostogų pradžią. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) ar dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), ar keturių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais;
59.3. darbuotojo atskiru prašymu, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai gali būti
mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka;
59.4. jeigu Mokykla uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį
buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų;
59.5. atleidžiant darbuotoją, kuris atleidimo dieną turi nepanaudotų atostogų, už
nepanaudotas atostogas mokama kompensacija arba darbuotojo prašymu darbuotojui gali būti suteiktas jo nepanaudotų atostogų trukmės atostogų laikas, atleidimo dieną nukeliant į pirmą dieną po atostogų.
60. Pašalpa:
60.1. mokyklos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į Mokyklos finansinę padėtį, ir
esant darbuotojo rašytiniam prašymui bei darbuotojui pateikus atitinkamą aplinkybę patvirtinantį dokumentą, darbuotojui gali būti skiriama iki trijų minimalių mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa darbuotojui paremti dėl darbuotojo ligos ar jo šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), globotinio) mirties;
60.2. mirus Mokyklos darbuotojui, Mokyklos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į
Mokyklos finansinę padėtį, gali būti skiriama iki trijų minimalių mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa darbuotojo šeimos nariams paremti.
VI SKYRIUS
IŠSKAITOS IŠ DARBO UŽMOKESČIO
61. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tokiais atvejais:
61.1. grąžinti sumokėtoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio
pinigų sumoms.
61.2. grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų;
61.3. atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui;
61.4. išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos
trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (Darbo kodekso 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (Darbo kodekso 58 straipsnis).
62. išskaitą nusprendžia padaryti Mokyklos direktorius įsakymu.
63. Mokyklos direktorius turi teisę duoti nurodymą padaryti įskaitą ne vėliau kaip per
vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią Mokykla sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.
64. Išskaitų dydžiai:
64.1. jei darbo užmokestis neviršija LR Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo
užmokesčio – išskaitos dydis negali viršyti dvidešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, išskyrus atvejus jei:
64.1.1. išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis žalos, padarytos
suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimui ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimui, kai išieškoma iki penkiasdešimt procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio;
64.1.2. išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – iki penkiasdešimt procentų
išmokėtino darbo užmokesčio;
64.2. jei darbo užmokestis viršija LR Vyriausybės nustatytą minimalų darbo
užmokestį – iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės patvirtintą minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu darbo ginčą nagrinėjęs organas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
65. Ši Sistema peržiūrimas ne rečiau kaip vieną kartą per metus arba pasikeitus teisės
aktų reikalavimams.
66. Mokykla turi teisę iš dalies arba visiškai pakeisti šią Sistemą.
67. Iškilus ginčui dėl Sistemos nustatytų taisyklių ir kitų lokaliniais aktais nustatytų
taisyklių prieštaringumo, galioja Sistemos nustatyti principai ir taisyklės, kiek jie neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams ir jei ginčo kilimo metu Mokyklos galios kolektyvinė sutartis – kolektyvinei sutarčiai.
68. Sistema patvirtinta, suderinus su darbuotojų atstovais ir pasikonsultavus su jais.
69. Darbuotojai ir kiti atsakingi asmenys su šia Sistema ir jos pakeitimais, kai
pakeitimai atliekami, supažindinami pasirašytinai ir privalo laikytis joje nustatytų nuostatų.
________________________
Žemiau pasirašę asmenys pasirašydami patvirtina, kad susipažino su Darbo apmokėjimo sistema (toliau – Sistema):
| Vardas, pavardė | Data | Parašai |
| Susipažinimą su Sistema patvirtinu:
_______________________________________ Parašas |
||
| Susipažinimą su Sistema patvirtinu:
________________________________________ Parašas |
||
| Susipažinimą su Sistema patvirtinu:
________________________________________ Parašas |
||
| Susipažinimą su Sistema patvirtinu:
________________________________________ Parašas |
||
| Susipažinimą su Sistema patvirtinu:
________________________________________ Parašas |
||
| Susipažinimą su Sistema patvirtinu:
________________________________________ Parašas |
||
| Susipažinimą su Sistema patvirtinu:
________________________________________ Parašas |
||
| Susipažinimą su Sistema patvirtinu:
________________________________________ Parašas |
||
| Susipažinimą su Sistema patvirtinu:
_______________________________________ Parašas |
||
| Susipažinimą su Sistema patvirtinu:
________________________________________ Parašas |
||
| Susipažinimą su Sistema patvirtinu:
________________________________________ Parašas |
||
| Susipažinimą su Sistema patvirtinu:
________________________________________ Parašas |
||
| Susipažinimą su Sistema patvirtinu:
_____________________________________ Parašas |
