Mokyklos rekvizitai

Klaipėdos r. Vėžaičių pagrindinė mokykla
Kodas 191793430
Gargždų g. 28, Vėžaičiai, Klaipėdos r. sav.
Tel.: (8 46) 45 8232,
(8 46) 45 8150
Faks. (8 46) 45 8232
El. paštas vezaiciumokykla@gmail.com
Duomenys kopijuojami ir saugomi juridinių asmenų registre

Pamokų laikas

1. 8:00 - 8:45
2. 8:55 - 9:40
3. 10:00 - 10:45
4. 11:15 - 12:00
5. 12:10 - 12:55
6. 13:05 - 13:50
7. 14:00 - 14:45
8. 14:50 - 15:35

 

2019 sausio mėn.
P A T K P Š S
« Gru    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031  

Sustok, akimirka …

img_0664 dsc_5045 img_6653 img_6314 img_6589 20181025_105540 img_7392 img_7320 img_3091 futbolas-388 img_1262 knyga-031 img_0689 20180321_125635 img_6899 img_6996 img_6318 img_9150 img_6657 img_9856 img_0721 img_8731 img_2136 img_3834 img_9447 img_4164 img_4080 mokytojai-15 img_5029 img_0058 img_7890 dsc_5989 2011-04-05-13 SAMSUNG CAMERA PICTURES img_7806 img_1393 dsc_5988 dsc_5993 img_3211 img_2211

Ar gera būti lietuviu?

Širdyje jausti, kad esi lietuvis – geriausias jausmas!

Didžiulė garbė būti lietuviu. Gimiau Lietuvoje, mano gimtoji kalba yra lietuvių. Ji viena iš seniausių kalbų,  ja kalba  daugiau kaip trys milijonai žmonių! Kokia garbė būti tarp jų. Svarbiausia, šiuose skaičiuose slypi tiek pat širdžių. O kiekvienoje širdelėje -  trupinėlis meilės Lietuvai. Kad esu lietuvė -  tai neišvengiamas bruožas. Jis  perduotas iš kartos į kartą, kaip ir įvairios tradicijos. Šiais laikais laisvai galime keisti savo pilietybę, bet kas iš to? Juk būti lietuviais – mes esame gimę. Tai mūsų, lietuvių, pareiga.

„Kiekviena maža tauta per kančią tampa didelė.“ Taip. Mes  maža tauta, bet kokias kančias ištvėrėme… Kiek mūšių, karų… Galime didžiuotis, kad esame laisvi. Mano širdelė stipriau ima plakti, kai išgirstu apie Sausio – 13 osios dienos įvykius ir  Baltijos kelią. Aš dar nebuvau gimusi, kada tankai traiškė prie televizijos bokšto laisvės dainas  dainuojančius žmones. Tik užaugusi sužinojau ir apie Baltijos kelią. Argi kas galėjo patikėti, kad Lietuva, Latvija, Estija susikibs už rankų ir apjuos visą Pabaltijį. Net šiurpuliukai perbėga per kūną, kai išvystu tuos įsimintinus vaizdus televizijos ekrane, kai apie tai prabyla mokytojai, tėvai…Kokie mes vieningi, stiprūs. Kaip didžiuojuosi tais žmonėmis, kaip didžiuojuosi, kad tarp jų skamba ir lietuvio vardas…

Skaičiuojame jau šimtą metų nuo  1918 – ųjų metų vasario šešioliktosios dienos atneštos laisvės. Tai didžiulė šventė visai Lietuvai ir lietuviams. Ši diena ir man ypatinga. Koks geras jausmas apima, kai einu savo  miestelio gatve ir iš visų pusių matau plevėsuojančią trispalvę. Tas lietuviškumo simbolis nieko nereikštų, jeigu jis neturėtų sąryšio su žmonėmis. Aš tikrai žinau, kad plevėsuojanti  trispalvė mano draugams, kartai, kuri kurs Lietuvos ateitį, reiškia labai daug: tai geras mokymasis, sąžiningas darbas, tikėjimas, kad mes savo ateitį kursime čia, tarp savų, o ne skubėsime krautis lagaminus ir vyksime ieškoti laimės svetimuose kraštuose.

Žaviuosi tais lietuviais, kurie semiasi jėgos iš savo tautos praeities, iš tų, kurie sako, kad Lietuva  privalo turėti savo veidą, būdingą tik jai vienai. Mes išsaugojom turtingą praeitį, liaudies meną, charakterį. Visam pasauliui reikia sakyti, kad mes -  lietuviai, kad nepainiotų mūsų su rusais, estais…Išsaugojusi savo veidą, kultūrą, tauta nepaskęs ir neišnyks.

Aš gyvenu mažoj šaly. Senųjų protėvių dėka -  vienoj gražiausių Europos šalių. Nors ji ir maža, tačiau mano širdy ji  didinga ir graži. Neįmanoma nusakyti žodžiais, sunku išreikšti jausmais, koks geras jausmas būti lietuviu, nešt Lietuvos vardą, įrašytą širdyje, per pasaulį ir garsiai visiems sakyti:

-          Aš iš Lietuvos. Aš – lietuvė.

Rugilė Širakovaitė, 7 klasė

 

 

Komentarai negalimi.