Mokyklos rekvizitai

Klaipėdos r. Vėžaičių pagrindinė mokykla
Kodas 191793430
Gargždų g. 28, Vėžaičiai, Klaipėdos r. sav.
Tel.: (8 46) 45 8232,
(8 46) 45 8150
Faks. (8 46) 45 8232
El. paštas vezaiciumokykla@gmail.com
Duomenys kopijuojami ir saugomi juridinių asmenų registre

Pamokų laikas

1. 8:00 - 8:45
2. 8:55 - 9:40
3. 10:00 - 10:45
4. 11:05 - 11:50
5. 12:05 - 12:50
6. 13:00 - 13:45
7. 13:55 - 14:40

 

2018 rugpjūčio mėn.
P A T K P Š S
« Bir    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  

Sustok, akimirka …

img_2259 p1150992 mokytojai-15 img_5371 img_3038 img_0199 2018-02-09-10-11-22 img_8155 simtadienis-12 img_9920 img_4589 img_1574 img_7999 img_2136 img_20171129_122813 blynai-33 2011-04-05-7 dsc_5086 img_6591 img_2078 img_0943 img_7350 img_6368 gandrai-35 img_9645 img_8090 3 img_7938 img_9305 img_20180215_103107 img_6283 img_0654 OLYMPUS DIGITAL CAMERA kovo_11-2 kovo_11-13 img_2372 2011-04-05-38 img_8143 20180504_121926 img_2398

Ar gera būti lietuviu?

Širdyje jausti, kad esi lietuvis – geriausias jausmas!

Didžiulė garbė būti lietuviu. Gimiau Lietuvoje, mano gimtoji kalba yra lietuvių. Ji viena iš seniausių kalbų,  ja kalba  daugiau kaip trys milijonai žmonių! Kokia garbė būti tarp jų. Svarbiausia, šiuose skaičiuose slypi tiek pat širdžių. O kiekvienoje širdelėje -  trupinėlis meilės Lietuvai. Kad esu lietuvė -  tai neišvengiamas bruožas. Jis  perduotas iš kartos į kartą, kaip ir įvairios tradicijos. Šiais laikais laisvai galime keisti savo pilietybę, bet kas iš to? Juk būti lietuviais – mes esame gimę. Tai mūsų, lietuvių, pareiga.

„Kiekviena maža tauta per kančią tampa didelė.“ Taip. Mes  maža tauta, bet kokias kančias ištvėrėme… Kiek mūšių, karų… Galime didžiuotis, kad esame laisvi. Mano širdelė stipriau ima plakti, kai išgirstu apie Sausio – 13 osios dienos įvykius ir  Baltijos kelią. Aš dar nebuvau gimusi, kada tankai traiškė prie televizijos bokšto laisvės dainas  dainuojančius žmones. Tik užaugusi sužinojau ir apie Baltijos kelią. Argi kas galėjo patikėti, kad Lietuva, Latvija, Estija susikibs už rankų ir apjuos visą Pabaltijį. Net šiurpuliukai perbėga per kūną, kai išvystu tuos įsimintinus vaizdus televizijos ekrane, kai apie tai prabyla mokytojai, tėvai…Kokie mes vieningi, stiprūs. Kaip didžiuojuosi tais žmonėmis, kaip didžiuojuosi, kad tarp jų skamba ir lietuvio vardas…

Skaičiuojame jau šimtą metų nuo  1918 – ųjų metų vasario šešioliktosios dienos atneštos laisvės. Tai didžiulė šventė visai Lietuvai ir lietuviams. Ši diena ir man ypatinga. Koks geras jausmas apima, kai einu savo  miestelio gatve ir iš visų pusių matau plevėsuojančią trispalvę. Tas lietuviškumo simbolis nieko nereikštų, jeigu jis neturėtų sąryšio su žmonėmis. Aš tikrai žinau, kad plevėsuojanti  trispalvė mano draugams, kartai, kuri kurs Lietuvos ateitį, reiškia labai daug: tai geras mokymasis, sąžiningas darbas, tikėjimas, kad mes savo ateitį kursime čia, tarp savų, o ne skubėsime krautis lagaminus ir vyksime ieškoti laimės svetimuose kraštuose.

Žaviuosi tais lietuviais, kurie semiasi jėgos iš savo tautos praeities, iš tų, kurie sako, kad Lietuva  privalo turėti savo veidą, būdingą tik jai vienai. Mes išsaugojom turtingą praeitį, liaudies meną, charakterį. Visam pasauliui reikia sakyti, kad mes -  lietuviai, kad nepainiotų mūsų su rusais, estais…Išsaugojusi savo veidą, kultūrą, tauta nepaskęs ir neišnyks.

Aš gyvenu mažoj šaly. Senųjų protėvių dėka -  vienoj gražiausių Europos šalių. Nors ji ir maža, tačiau mano širdy ji  didinga ir graži. Neįmanoma nusakyti žodžiais, sunku išreikšti jausmais, koks geras jausmas būti lietuviu, nešt Lietuvos vardą, įrašytą širdyje, per pasaulį ir garsiai visiems sakyti:

-          Aš iš Lietuvos. Aš – lietuvė.

Rugilė Širakovaitė, 7 klasė

 

 

Komentarai negalimi.