Mokyklos rekvizitai

Klaipėdos r. Vėžaičių pagrindinė mokykla
Kodas 191793430
Gargždų g. 28, Vėžaičiai, Klaipėdos r. sav.
Tel.: (8 46) 45 8232,
(8 46) 45 8150
Faks. (8 46) 45 8232
El. paštas vezaiciumokykla@gmail.com
Duomenys kopijuojami ir saugomi juridinių asmenų registre

Pamokų laikas

1. 8:00 - 8:45
2. 8:55 - 9:40
3. 10:00 - 10:45
4. 11:05 - 11:50
5. 12:05 - 12:50
6. 13:00 - 13:45
7. 13:55 - 14:40

 

2018 vasario mėn.
P A T K P Š S
« Sau    
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728  

Sustok, akimirka …

img_6591 img_8490 img_8088 blynai-48 img_6366 futbolas-179 img_5696 simtadienis-29 img_7858 img_8054 dsc_5099 dsc_5490 simtadienis-16 img_6757 p1150993 283ce804-4363-4e7b-ac70-ebaf5e058ef9 p1150701 kaziukas-46 img_8503 knyga-119 img_20180215_105510 img_7235 img_6283 img_5731 gandrai-10 blynai-0 p1150885 futbolas-180 img_6248 blynai-40 futbolas-294 kaziukas-31 protai-8 blynai-31 mokytojai-20 dsc_5173 img_8681 img_7816 img_5412 p1330493

Ar gera būti lietuviu?

Širdyje jausti, kad esi lietuvis – geriausias jausmas!

Didžiulė garbė būti lietuviu. Gimiau Lietuvoje, mano gimtoji kalba yra lietuvių. Ji viena iš seniausių kalbų,  ja kalba  daugiau kaip trys milijonai žmonių! Kokia garbė būti tarp jų. Svarbiausia, šiuose skaičiuose slypi tiek pat širdžių. O kiekvienoje širdelėje -  trupinėlis meilės Lietuvai. Kad esu lietuvė -  tai neišvengiamas bruožas. Jis  perduotas iš kartos į kartą, kaip ir įvairios tradicijos. Šiais laikais laisvai galime keisti savo pilietybę, bet kas iš to? Juk būti lietuviais – mes esame gimę. Tai mūsų, lietuvių, pareiga.

„Kiekviena maža tauta per kančią tampa didelė.“ Taip. Mes  maža tauta, bet kokias kančias ištvėrėme… Kiek mūšių, karų… Galime didžiuotis, kad esame laisvi. Mano širdelė stipriau ima plakti, kai išgirstu apie Sausio – 13 osios dienos įvykius ir  Baltijos kelią. Aš dar nebuvau gimusi, kada tankai traiškė prie televizijos bokšto laisvės dainas  dainuojančius žmones. Tik užaugusi sužinojau ir apie Baltijos kelią. Argi kas galėjo patikėti, kad Lietuva, Latvija, Estija susikibs už rankų ir apjuos visą Pabaltijį. Net šiurpuliukai perbėga per kūną, kai išvystu tuos įsimintinus vaizdus televizijos ekrane, kai apie tai prabyla mokytojai, tėvai…Kokie mes vieningi, stiprūs. Kaip didžiuojuosi tais žmonėmis, kaip didžiuojuosi, kad tarp jų skamba ir lietuvio vardas…

Skaičiuojame jau šimtą metų nuo  1918 – ųjų metų vasario šešioliktosios dienos atneštos laisvės. Tai didžiulė šventė visai Lietuvai ir lietuviams. Ši diena ir man ypatinga. Koks geras jausmas apima, kai einu savo  miestelio gatve ir iš visų pusių matau plevėsuojančią trispalvę. Tas lietuviškumo simbolis nieko nereikštų, jeigu jis neturėtų sąryšio su žmonėmis. Aš tikrai žinau, kad plevėsuojanti  trispalvė mano draugams, kartai, kuri kurs Lietuvos ateitį, reiškia labai daug: tai geras mokymasis, sąžiningas darbas, tikėjimas, kad mes savo ateitį kursime čia, tarp savų, o ne skubėsime krautis lagaminus ir vyksime ieškoti laimės svetimuose kraštuose.

Žaviuosi tais lietuviais, kurie semiasi jėgos iš savo tautos praeities, iš tų, kurie sako, kad Lietuva  privalo turėti savo veidą, būdingą tik jai vienai. Mes išsaugojom turtingą praeitį, liaudies meną, charakterį. Visam pasauliui reikia sakyti, kad mes -  lietuviai, kad nepainiotų mūsų su rusais, estais…Išsaugojusi savo veidą, kultūrą, tauta nepaskęs ir neišnyks.

Aš gyvenu mažoj šaly. Senųjų protėvių dėka -  vienoj gražiausių Europos šalių. Nors ji ir maža, tačiau mano širdy ji  didinga ir graži. Neįmanoma nusakyti žodžiais, sunku išreikšti jausmais, koks geras jausmas būti lietuviu, nešt Lietuvos vardą, įrašytą širdyje, per pasaulį ir garsiai visiems sakyti:

-          Aš iš Lietuvos. Aš – lietuvė.

Rugilė Širakovaitė, 7 klasė

 

 

Komentarai negalimi.